Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dopingo kontrolės neišvengia ir žirgai

Žirgų lenktynės „Sartai 2014“ 2014 m. vasario 01 d.
A.Brazaičio nuotr. / Žirgų lenktynės „Sartai 2014“ 2014 m. vasario 01 d.
Šaltinis: 15min
0
A A

Net ir menkai tesidomintys sportu yra ne kartą girdėję apie revizuotas prizines vietas, tūkstantines baudas ar ilgametes diskvalifikacijas, kuriomis dopingo kontrolės prievaizdai „apdovanoja“ pagundai neatsispyrusius atletus. Tačiau nedaug kas žino, jog tokia pat dopingo kontrolė po įvairių konkūrų ir kitų varžybų laukia ir eikliųjų ristūnų. Ne išimtis ir vasario 7–ąją Dusetų hipodrome vyksiančios tradicinės, jau trečią šimtmetį čia rengiamos ristūnų lenktynės „Sartai 2015“.

„Lietuvai tapus ES nare, vykdydami įpareigojančias tai daryti atitinkamas ES direktyvas, nuo 2004-ųjų kasmet pasirinktinai tiriame ristūnų žiemos lenktynių Dusetose nugalėtojų ar prizininkų žirgus, – sakė varžybų organizacinio komiteto narys, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Algis Dranseika. – Belieka tik pasidžiaugti, jog mūsų paimti mėginiai dopingo testui, kurie išsiunčiami tirti į Jungtinę Karalystę, per daugiau nei dešimtmečio laikotarpį niekad nebuvo teigiami. Tai reiškia, kad sportininkai Dusetų hipodromo ledo taku varžėsi sąžiningai ir niekad nešėrė žirgų dopingu, o tiksliau – vaistiniais preparatais, laikinai stimuliuojančiais arba slopinančiais žirgo fizinę ir psichinę veiklą“.

Pasak A. Dranseikos, dopingo kontrolės testui imami vidutiniškai vieno žirgo iš kiekvieno bėgimo kraujo ar šlapimo mėginiai.

Pasak A. Dranseikos, dopingo kontrolės testui imami vidutiniškai vieno žirgo iš kiekvieno bėgimo kraujo ar šlapimo mėginiai. Paprastai visų žvilgsniai visose sporto šakose labiausiai krypsta į lyderius, tačiau dopingo testui pasirenkami nebūtinai pirmi finišo liniją kirtę ristūnai. Beje, dažnai iš labiausiai prestižiniu laikomo bėgimo, kurio nugalėtojų laukia garbingiausi bei solidžiausi prizai, imami net kelių žirgų mėginiai.

Nors iki šiol nepasitaikė nė vieno nesąžiningo vadeliotojo ar ristūną prižiūrinčio ir jo sveikata besirūpinančio šeimininko, tačiau galimybė, jog po finišo gali būti patikrintas bet kuris žirgas, jo šeimininką verčia sąžiningai varžytis ledo takelyje, o dėl sekundžių kovoti vengiant bet kokių papildomų stimuliatorių.

Vyriausiojo veterinarijos gydytojo nuomone, galima būtų patikrinti ir daugiau žirgų, tačiau vieno dopingo mėginio ištyrimas Jungtinėje Karalystėje kainuoja 300 eurų– ir tai nemaži kaštai varžybų organizatoriams.

Tačiau britai dirba preciziškai. Vėliausiai po savaitės varžybų organizatoriai gauna visų mėginių rezultatus.

Ar žirgai dopingo testui pasirenkami aklai ir ar galima plika akimi pajusti, kurio ristūno šeimininkas galimai galėjo ignoruoti visiems privalomas taisykles, šerdamas žirgą neleistinais preparatais?

„Prieš ilgametę darbo patirtį sukaupusių veterinarijos specialistų budrią akį nepraslysta ypatinga ristūnų elgsena prieš startą arba iškart po finišo, labai netolygus bėgimas, nebūdingai padidėjęs jautrumas ir kiti faktoriai, – sako varžybų organizacinio komiteto narys, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas A. Dranseika. – Neabejoju, jog jei į „Sartų 2015“ šventę atvyktų nesąžiningų žirgų augintojų, iškart atkreiptume į juos dėmesį, tačiau mūsų dvejones ar būgštavimus galėtų patvirtinti arba paneigti tik dopingo mėginių tyrimai“.

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką