Tai, kad JAV komandos „Garmin-Sharp“ vadovai tiki ir pasitiki lietuviu, įrodo nuolatinis R.Navardausko dalyvavimas prestižinėse daugiadienėse lenktynėse. Šiemet jis itin sėkmingai pasirodė „Giro d'Italia“, o šiandien startuoja „Tour de France“.
R.Navardauskas pernai tapo pirmuoju Lietuvos dviratininku, vilkėjusiu daugiadienių lenktynių „Giro d‘Italia“ rožinius lyderio marškinėlius, o šiemet jis šiose prestižinėse varžybose laimėjo etapą. Iki šiol iš lietuvių tai buvo pavykę padaryti tik Tomui Vaitkui (2006 m.) ir Ignatui Konovalovui (2009 m.). Be to, 2007 ir 2011 m. Lietuvos grupinių lenktynių čempionas R.Navardauskas prieš startą Italijoje laimėjo Šveicarijoje vykusių „Tour de Romandie“ varžybų etapą.
Pernai Ramūnas Londono olimpinių žaidynių atskiro starto lenktynėse liko 21-as, grupinėse lenktynėse – 46-as, o Olandijoje vykusio pasaulio čempionato grupinių lenktynių finišo liniją kirto aštuntas. Tai aukščiausia planetos pirmenybių vyrų grupinėse lenktynėse užimta vieta per visą Lietuvos dviračių sporto istoriją.
Dviratininkas, kurį išugdė treneris Kęstutis Česaitis, „Garmin-Sharp“ komandai atstovauja trečius metus. Iš Šilalės rajono Kvėdarnos kilęs 190 cm ūgio sportininkas amerikiečių komandos marškinėlius turėtų vilkėti ir kitą sezoną. Po „Giro d‘Italia“ lenktynių R.Navardauskas atsakė į „Olimpinės panoramos“ klausimus.
– Ramūnai, kaip vertini pirmąją sezono pusę?
– Sezonui pradėjau ruoštis gana anksti – lapkritį. Siekiau būti geros sportinės formos jau sezono pradžioje, bet ji nesiklostė sėkmingai. Visų pirma mūsų komanda negavo teisės startuoti daugiadienėse lenktynėse Katare ir Omane, paskui per „Tour Mediterraneen“ Prancūzijoje buvo pavogti mūsų komandos dviračiai, todėl iš varžybų teko pasitraukti. Tolesnėse varžybose persekiojo prasti orai – dažnai lijo, buvo šaltoka, dėl to daug komandos narių susirgo, tarp jų ir aš.
Vis dėlto šventė į mano kiemą atėjo ir pirmoje sezono pusėje į savo sąskaitą įsirašiau dvi pergales. Tai tikrai daugiau, nei tikėjausi. Pergalės suteikė pasitikėjimo savo jėgomis, o labiausiai širdį džiugina tai, kad jau galiu kovoti su aukščiausio lygio varžovais. Smagu, kad patekau į istoriją kaip dar vienas lietuvis, laimėjęs „Giro d‘Italia“ etapą. Mano komanda irgi tuo džiaugėsi. Smagiausia, kad po pirmosios pergalės komandos vadovai man leido pasireikšti ir kituose etapuose.
– Kuo šių metų „Giro“ skyrėsi nuo pernykščių lenktynių?
– Didžiausias skirtumas – oro sąlygos, kurios šiemet tikrai nelepino. Varžybas pradėjome Italijos pietuose, kur oro temperatūra 30 ir daugiau laipsnių karščio, ir judėjome į šiaurinę pusę, o kalnuose kartais temperatūra nukrisdavo ir žemiau nulio. Varžybų organizatoriams ne kartą teko keisti lenktynių maršrutą, o vieną etapą iš viso atšaukti.
– Prestižinėse lenktynėse laimėjai etapą, pavyko užimti aukštų vietų. Kas lėmė tokį sėkmingą pasirodymą?
– Į lenktynes atvykau gerai pasirengęs ir nusiteikęs. Likus savaitei iki jų dalyvavau „Tour de Romandie“ ir laimėjau vieną etapą. Tai suteikė pasitikėjimo. „Giro d‘Italia“ startavau su viena mintimi – reikėjo padėti komandos lyderiui kanadiečiui Ryderiui Hesjedaliui. Iš pradžių viskas vyko pagal planą, bet vėliau dėl permainingų orų kai kurie dviratininkai, tarp jų ir R.Hesjedalis, susirgo. Vienoje dešimtojo etapo kalnuotoje atkarpoje jam pritrūko jėgų išsilaikyti šalia lyderių. Tą dieną Ryderis atsiliko nuo pagrindinių savo varžovų ir prarado galimybę užimti vietą galutinės įskaitos pirmajame dešimtuke.
Bet, kaip sakoma, kas vienam praradimas, tas kitam atradimas. Kitą dieną komandos sporto direktorius suteikė tokią galimybę man. Vienuoliktojo etapo trasa tiko prie mano važiavimo stiliaus, todėl pasistengiau ir tą dieną laimėjau. Mūsų komanda parodė, kad į „Giro“ atvyko gerai pasirengusi ir gali laimėti. Iš lenktynių pasitraukus R.Hesjedaliui, užsidegė žalia šviesa asmeniniams pasirodymams, todėl vos atsiradus progai stengdavausi ją išnaudoti. Beje, paskutinę lenktynių savaitę, prasidėjus blogiems orams, persekiojo mintys, kad nepavyks baigti varžybų. Vis dėlto puiki mūsų komandos apranga padėjo ištverti ir nesušalti.
– Ko labiausiai norisi po tokių ilgų ir varginančių lenktynių?
– Labiausiai troškau paslėpti dviratį ir kelias dienas praleisti be jo. Tris dienas kartu su drauge (Belgijos komandai „Sengers“ atstovaujančia dviratininke Gabriele Jankute – aut. past.) džiaugėmės ispaniška saule, ir jokio dviračio. Tos kelios poilsio dienos – didelė palaima.
– Gal jau planuojate kurti šeimą?
– Vestuvės dar palauks. Abu dabar įnirtingai sportuojame, vienas kitam padedame. Tikimės pasiekti aukštų rezultatų, o ką gyvenimas mums yra paruošęs, dar pamatysime.
– Kaip jautiesi „Garmin-Sharp“ komandoje, kuriai atstovauja trylikos šalių dviratininkai?
– Jaučiuosi tikrai gerai. Keista, bet kuo didesnė žvaigždė, tuo maloniau bendrauja. Tokios lenktynės, kaip „Giro d‘Italia“, vyksta kelias savaites. Per tą laiką tenka gyventi su tuo pačiu kambario draugu. Ir prie stalo su tais pačiais žmonėmis sėsti. Skirtingos kultūros, bet sutariame, vieni kitus palaikome. Po varžybų artimai nebendraujame, bet per lenktynes esame kaip didelė šeima. Komandos draugai kartais klausia apie Lietuvą, prašo pasakyti lietuviškų žodžių. Smagi kompanija. Džiaugiuosi tuo.
– Kaip dažnai tikrina dopingo kontrolieriai?
– Dviratininkai yra dažniausiai dopingo kontrolierių tikrinami sportininkai. Gegužės mėnesį per varžybas ir namie mane tikrino penkis kartus, bet būna, kad netikrina kelis mėnesius. Pastaruoju metu dopingo skandalų, kurie paskleidžia daug juodų dūmų, dviračių sporte mažėja. Manau, ateityje sportininkai bus sąžiningesni. Mūsų komanda tvirtai palaiko švarų sportą, todėl labai džiaugiuosi, kad esu šioje ekipoje.
– Ar jau galvoji apie šių metų pasaulio pirmenybes Italijoje? Grupinių lenktynių trasa tau bus paranki?
– Šiemet pasaulio čempionato trasa bus itin sudėtinga – laukia 280 km su daug pakilimų. Ar dalyvausiu jame, priklausys nuo Lietuvos vyrų rinktinės trenerio. Ir be manęs Lietuva turi stiprių dviratininkų, galinčių pasiekti gerų rezultatų.
