Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Edis Urbanavičius: „Investicijos į sportą atsiperka tris kartus“

Edis Urbanavičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Edis Urbanavičius
Šaltinis: 15min
0
A A

Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Edis Urbanavičius neabejoja, kad visuomenė po truputį tampa sportiškesnė – prie masinių sporto renginių prisijungia vis daugiau dalyvių, į sportą atsisuka ir verslas, skatindamas darbuotojus gyventi aktyviau, sportuoti kartu, ugdyti komandinę dvasią. Tendencijos džiugina, tačiau E.Urbanavičius tikino, kad krypčių, kurias dar reikia intensyviai vystyti yra labai daug, o viena iš svarbiausiųjų – vaikų fizinis aktyvumas. „Tai turi prasidėti nuo šeimos, jei tėvai su vaiku sportuos, jis tam turės polinkį visą gyvenimą“, – neabejojo departamento direktorius.

Portale 15min.lt startavo projektas „Judėti sveika“, kuriame apžvelgsime tai, kokią nauda teikia fizinis aktyvumas, judėjimas, mankšta.

– Šiuo metu visuomenės fizinio aktyvumo skatinimui skiriama nemažai dėmesio, ar pasiekiamas norimas rezultatas?klausėme Edžio Urbanavičiaus.

– Galiu drąsiai sakyti, kad taip. Galbūt tikslo, kurį užsibrėžėme, dar nepasiekėme, bet tikrai judame tinkama linkme. Manau, kiekvienas pasiūlymas turi savo pasekėjus, taigi, kuo daugiau pasiūlymų – tuo daugiau dalyvaujančių. Turime stengtis, kad žmonės atrastų sau patinkančią judėjimo formą, todėl sporto renginiai turi būti kuo įvairesni. Aišku, labai svarbus veiksnys yra jų kokybė – kuo renginys įdomesnis, kokybiškesnis, tuo daugiau žmonių pritraukia.

Sporto klausimu masiškumas yra teigiamas dalykas – sporto dvasia žmonės įkvepia vieni kitus. Vienas mato, kad draugas ar kaimynas bėga, jau žiūrėk kitą kartą prisijungė ir pats.

Sporto klausimu masiškumas yra teigiamas dalykas – sporto dvasia žmonės įkvepia vieni kitus.

Visuomenė tikrai bunda, juda iš stagnacijos taško. Džiugu, kad į sportą atsisuka ir verslas – didėja parama šiam sektoriui, nes auga supratimas, kad sportas, nesvarbu ar stebi, ar dalyvauji, yra puikus pavyzdys savybių, kurios reikalingos kolektyvo formavimui, tokių kaip iniciatyvumas, atsakomybės jausmas, komandinis darbas. Be to, įmonės pradeda konkuruoti vienos su kitomis ne tik finansiniais pasiekimais, bet ir sporto aikštėse. Ši sveika konkurencija labai skatintina.

– Ar įmanoma iš tiesų prie kompiuterių biuruose tūnančius darbuotojus motyvuoti judėti? Kaip, jūsų manymu, tai reikėtų daryti?

– Visų pirma, manau, kad sporto poreikis turi būti ugdomas nuo mažens. Jeigu tėvai su vaiku sportavo, mankštinosi, labai tikėtina, kad jis su sportu bus visą gyvenimą. Vaikas, kuris vaikystėje aktyviai nejudėjo, greičiausiai to poreikio neturės, o jį ugdyti bus labai sunku.

Fizinio lavinimo pamokos ir prasideda tada, kai vaikas jau būna išaugęs tą aktyvųjį periodą, jau pamiršęs, kaip smagu sportuoti.

Bėda ta, kad mūsų fizinio lavinimo sistema šiuo metu praleidžia patį svarbiausią vaikų ugdymo momentą. Vaikai, kol maži, juda nuolat, neretai sunku juos įkalbėti atsipūsti. Tačiau ateina laikas, kai jie paauga ir kiek aprimsta, tada dominti juos sportu jau būna vėloka. Fizinio lavinimo pamokos ir prasideda tada, kai vaikas jau būna išaugęs tą aktyvųjį periodą, jau pamiršęs, kaip smagu sportuoti.

Mano nuomone, fizinio lavinimo užsiėmimus reikėtų pradėti jau darželyje. Turime išugdyti žmogui sporto įproti – kaip miegoti, valgyti, taip ir sportuoti. Judėjimas organizmui gyvybiškai reikalingas.

Suaugusiam žmogui, neturinčiam tokio poreikio, sunku. Nepaisant to, jis turi suprasti, kad būti aktyviam yra labai svarbu – taip ugdome patys save. Į darbą juk irgi ne visi nori eiti, bet eina, nes taip reikia, iš pradžių galbūt taip būtų ir su sportu, tačiau ilgainiui tai taptų įprastu, lengvu, maloniu užsiėmimu.

– Tai, kad sportuoti sveika, savaime suprantama kiekvienam žmogui. Tačiau kokia nauda valstybei skatinti piliečių fizinį aktyvumą?

– Atsakysiu į šį klausimą labai paprastu pavyzdžiu. Pasaulinė sveikatos organizacija yra paskaičiavusi, ir niekas iki šiol tų duomenų nepaneigė, kad doleris, investuotas į sportą, nebūtinai profesionalų, atneša valstybei 3 dolerius.

Pasaulinė sveikatos organizacija yra paskaičiavusi, ir niekas iki šiol tų duomenų nepaneigė, kad doleris, investuotas į sportą, nebūtinai profesionalų, atneša valstybei 3 dolerius.

Sportuojantys žmonės yra daug sveikesni, tai reiškia, kad reikalauja mažiau socialinių išmokų iš valstybės. Tačiau nauda skaičiuojama ne tik materialiniu aspektu, sportuojantys žmonės yra aktyvesni, labiau motyvuoti, mokantys dirbti komandoje, atkaklesni siekiant tikslo, disciplinuoti, darbštesni ir kt., o tokie žmonės, akivaizdu, valstybei atneša daugiau naudos.

Pagaliau į sportą atsisuko ir verslas. Įmonių savininkai pradėjo įvairiais būdais skatinti darbuotojus judėti, burtis į komandą ir rungtyniauti su kitoms įmonėmis ar įstaigomis. Tai ugdo ne tik kiekvieno darbuotojo individualius gebėjimus, bet ir gerina komandinį darbą.

Lietuvoje dar tik pradedame skaičiuoti, kiek sportas sugeneruoja valstybei pinigų. Kartais viena kita federacija atskirai paskaičiuoja, bet galutinių skaičių kol kas neturime. Tačiau vieną dalyką aš galiu pasakyti užtikrintai, kad gerai suorganizuotas tarptautinis sporto renginys šaliai visada atneš pliuso. Federacija gali ir neuždirbti, bet valstybė – visada uždirbs. Aišku, noriu pabrėžti, kad renginys turi būti kokybiškas.

– Kaip manote, ką dar reikėtų nuveikti visuomenės fizinio aktyvumo skatinimo srityje? Kokie laukia svarbiausi darbai?

– Sričių, kurias reikia pajudinti, yra labai daug. Visų pirma, kartais trūksta pačių ministerijų, federacijų ir mūsų departamento bendradarbiavimo. Reikėtų dirbti šia kryptimi, kiekvienas turi tiksliai žinoti savo funkcijas, uždavinius ir tada jau dirbti petys į petį.

Kaip minėjau, labai svarbu atkreipti dėmesį į mažųjų fizinį aktyvumą, nuo jų ir prasideda mūsų visuomenė. Mano nuomone, vaikai pradinėse klasėse turėtų būti supažindinami su kaip įmanoma daugiau sporto šakų, kad turėtų galimybę atrasti tai, kas jiems patinka. Jei kalbėsime apie rajonus, galbūt daugiau dėmesio reikėtų skirti toms sporto šakoms, kurių būrelius vaikai galėtų lankyti šalia esančiose sporto mokyklose. Taip sudarytume galimybę susidomėjusiems vienu ar kitu sportu vaikams tobulėti.

Sportas – mano kasdienybės dalis, ir tai man išugdė mano tėvas.

Populiarinti vieną ar kitą sporto šaką galėtų padėti ir pačios federacijos. Štai dabar turime programą, kurios tikslas išmokyti šalies pradinukus plaukti. Ją vykdyti mums padeda būtent Plaukimo federacija. Taip pat, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad per visus nepriklausomos Lietuvos metus nebuvo išleistas nė vienas kūno kultūros vadovėlis. Ten tikrai nereikia prirašyti istorijų, kaip atsirado viena ar kita šaka, kas jos pradininkas. Kodėl į vadovėlį nesudėjus pačių pagrindų – kaip turi būti dedama koja bėgant, kokia turi būti laikysena ir pan. Vaikams ir jaunimui, manau, tai būtų labai naudinga.

Kalbant apie šeimų ir visuomenės aktyvumą šiuo metu daug vilčių dedu į rudenį vyksiantį Europos sporto savaitės renginį. Tikiuosi, kad jis taps tradicija, vyks kasmet, o tęsis galbūt net ilgiau nei savaitę. Labai svarbu ugdyti sporto bendruomenę, paskatinti žmones judėti, kitaip tariant, užkurti visą variklį. Šį renginį organizuoti mes patikėjome organizacijai „Sportas visiems“, kuri ir yra atsakinga už tos sportiškos dvasios ugdymą.

– Kiek laiko jūs pats skiriate sportui? Ar esate tos bendruomenės dalis?

– Aš kiekvieną rytą stengiuosi prabėgti tam tikrą distanciją. Tai yra mano mankšta. Išimtis tokie atvejai, kai vakare tenka vėlai gulti, tada jau pataupau jėgas, tačiau šiaip stengiuosi bėgti kas rytą. Net kai išvažiuoju į komandiruotę iš ryto pabėgioju, taip ne tik susipažįstu su miestu, bet ir sutinku naujų žmonių – sportas visokeriopa nauda. Sportas – mano kasdienybės dalis, ir tai man išugdė mano tėvas.

Daugiau projekto „Judėti sveika“ publikacijų galite rasti čia.

Judėti sveika logo
 „Judėti sveika“

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką