Lietuvos žirginio sporto bendruomenė neturi vadovo nuo 2024 metų, kai pasitraukė Sigitas Paulauskas.
Nuo 2020 metų LŽSF vadovavęs vienas turtiningiausių šalies verslininkų atsistatydino dėl asmeninių priežasčių, nesulaukęs pirmosios kadencijos pabaigos.
„Kai pradėjome dirbti, prieš metus, federacijoje buvo sudėtinga finansinė padėtis, niekaip nesusijusi su Sigitu Paulausku, – sakė LŽSF generalinė sekretorė Eglė Drackytė. – Šiais metais apsidangstėme skolas, jų liko nedaug.
Tačiau be vadovo dirbti sunku, nes įprastai tai būna kelrodė žvaigždė.“
Valdo didelį žirgyną, bet ne visi palaiko
Dabar vadovu pretenduoja tapti T.Barštys, kitas turtingas verslininkas, kelis dešimtmečius vadovavęs „Kauno grūdų“ įmonei, vėliau pardavęs verslą ir atradęs aistrą žirgams.
Tarp miškų Alytaus rajone esančiame Balkasodyje 60 hektarų teritorijoje jis yra įkūręs vieną įspūdingiausių žirgynų Rytų Europoje „Royal Horse Resort“.
Ten T.Barštys laiko apie 60 žirgų, rengia įvairius renginius: ten vyko Lietuvos geriausių raitelių apdovanojimai, šiemet vyks Lietuvos konkūrų čempionatas ir tarptautinės varžybos.
„Aš galbūt prastas raitelis, bet tikiuosi, kad būsiu geras vadybininkas“, – sakė T.Barštys.
Jis teigė, kad svarbiausias motyvas imtis naujų pareigų LŽSF yra siekis pagerinti federacijos vadybą, kurioje būta spragų dėl finansavimo, kuomet dokumentus tvarkė buvusi federacijos generalinė sekretorė.
„Žirgas yra ir mūsų Vyčio vėliavoje, bet žirginio sporto bendruomenė buvo kiek užmesta, – teigė T.Barštys. – Trūksta geros vadybos. Norisi tai išjundinti.“
Ne visa žirginio sporto bendruomenė palaiko T.Barštį, kuris nuo 2024 metų vasaros yra LŽSF valdybos nariu.
2024 metų pabaigoje nuaidėjo verslininko apsižodžiavimas su olimpiete raitele J.Vanagaite-Samuile, tada T.Barštys buvo iškviestas pasikalbėti su tuometiniu federacijos prezidentu S.Paulausku.
Numatęs įpėdinį
Net ir būnant vieninteliu kandidatu per rinkimus balandžio 29 d. reikalingas dviejų trečdalių balsų pritarimas iš gausios bendruomenės, kurioje yra 70 federacijos narių.
T.Barštys tvirtino, kad pats ir nesiveržia į vadovo pareigas, juo labiau, kad yra numatęs federacijai kitą prezidentą.
T.Barštys neslėpė, kad pasiūlė šias pareigas Mindaugui Špokui ir supažindino žirginio sporto bendruomenę su jo kandidatūra.
Šis buvęs daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas, dalyvavęs 1996 metų olimpinėse žaidynėse, yra užėmęs aukštas pareigas plaukimo ir krepšinio federacijose.
Buvęs Europos krepšinio čempionato Lietuvoje 2011 metais organizacinio komiteto vadovu, M.Špokas 2013-2021 m. dirbo šalies krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi.
Nuo 2022 metų M.Špokas vadovavo tuo metu įkurtai Nacionalinei sporto agentūrai, kurios direktoriaus postą pastarąją žiemą paliko abipusiu susitarimu po viešai neįvardintų nesutarimų su Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybe.
Būtent dėl pastarųjų valstybinių pareigų M.Špokas negali artimiausiu metu tapti LŽSF vadovu.
„Buvo iškelta jo kandidatūra, bet kaip buvusiam valstybės pareigūnui pagal įstatymus galioja metų „atvėsimo“ periodas“, – paaiškino LŽSF generalinė sekretorė E.Drackytė.
- „Atvėsimo“ laikotarpis (ribojimai pasibaigus tarnybai):
- Asmuo, kuris per paskutinius vienus metus einant pareigas valstybinėje tarnyboje tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiūra ar kontrole, arba sprendimus, kuriais šiam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus, baigęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje vienus metus negali eiti pareigų šiame straipsnyje nurodytame juridiniame asmenyje, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
- Apribojimų dirbti paskirtis – riboti asmeniui, baigusiam eiti konkrečias pareigas valstybinėje tarnyboje, galimybes įsidarbinti juridiniame asmenyje, dėl kurio jis rengė, svarstė ar priėmė tam tikrus sprendimus, nepaisant šio juridinio asmens teisinės formos ar nuosavybės.
T.Barštys patvirtino, kad M.Špoko pakvietimas yra jo idėja.
Nors M.Špokas neturėjo nieko bendra su žirgais, pasižymi ilga vadybininko patirtimi.
„Jis vienas labiausiai tituluotų šalies sporto vadybininkų, krepšinio federacijoje ilgai dirbo su Arvydu Saboniu, – apie M.Špoką sakė T.Barštys. – Šiais laikais sunku rasti tinkamą vadovą“.
T.Barštys teigė pakvietęs M.Špoką į darbą „Royal Horse Resort“, kad šis susipažintų su verslininko valdoma žirginio sporto baze ir prisidėtų prie jos vystymo.
T.Barštys neslėpė, kad suėjus pagal įstatymus numatytai vienerių metų „atvėsimo“ laikotarpiui, užleistų LŽSF prezidento vietą M.Špokui.
„Aš tik einu gelbėti situacijos. Turiu kitų darbų, esu užtarnautoje pensijoje, turiu ką veikti, – kalbėjo T.Barštys. – Bet einu gelbėti situaciją, kol Mindaugas turi metus palaukti pagal įstatymus“.
Ar jis įsitikinęs, kad žirginio sporto bendruomenei tiks toks variantas?
„Mes nesiprašome. Jei bendruomenei reikia mūsų, – prašom, – sakė T.Barštys. – Jei bendruomenei nereikia, irgi – prašom.
Aš einu be jokio atlyginimo, visuomeniniais pagrindais, nes gaunu pensiją ir man užtenka“.
