Sausio 9-ąją jai turėjo sueiti 104-eri metai.
Ligoninėje ji atsidūrė per Kalėdas dėl plaučių uždegimo.
A.Keleti buvo tituluočiausia visų laikų Vengrijos gimnastė, iškovojusi 10 olimpinių medalių, iš kurių penki – aukso.
„Dalyvavau varžybose ne todėl, kad man tai patiko, o todėl, kad norėjau pamatyti pasaulį“, – 2016-aisiais naujienų agentūrai AFP prisipažino žydų kilmės vengrė, kurios gyvenimo istorija verta filmo.
1944-aisiais, kai nacistinė Vokietija okupavo Vengriją, ji mainais už savo daiktus gavo netikrus dokumentus, tapdama krikščione.
Ji slapstėsi kaime ir dirbo tarnaite, o kai tik galėjo – slapta treniravosi šalia Dunojaus upės.
Jos tėvas ir keli artimieji neišgyveno Aušvico koncentracijos stovykloje. A.Keleti mamą ir seserį galiausiai išgelbėjo švedų diplomatas Raoulis Wallenbergas.
Sporto olimpe A.Keleti žvaigždė sužibo 1952-ųjų ir 1956-ųjų žaidynėse Helsinkyje ir Melburne, kai būdama vyresnė nei 30-ies ji įveikė jaunesnes gimnastes.
A.Keleti ne kartą teigė, kad sportą ji matė kaip galimybę ištrūkti iš už geležinės uždangos ir keliauti po pasaulį.
Kaip ir didelė vengrų atletų A.Keleti po 1956-ųjų olimpiados Melburne negrįžo į Vengriją. Ji įsikūrė Izraelyje, kur 1959 m. ištekėjo už vengrų sporto mokytojo Robert Biro ir užaugino du vaikus.
Baigusi sportininkės karjerą A.Keleti pati dirbo sporto mokytoja ir treniravo Izraelio gimnastikos rinktinę.
Į Vengriją visam laikui ji persikėlė 2015 metais.
