Marijonas Mikutavičius, Arūnas Valinskas, Algirdas Kaušpėdas ir organizacijos „Padėk gatvės vaikams“ bei futbolo mokyklos „Ataka“ vadovas Gediminas Tvarijonas sukūrė viešą laišką pretendentams į Vilniaus merus.
Kol kas nežinia, kas taps miesto vadovu per rinkimus kovo mėnesį – dabartinis meras Remigijus Šimašius, tris etapus miestui anksčiau vadovavęs Artūras Zuokas ar kuris kitas iš dešimties pretendentų, bet ketvertas vyrų ėmėsi iniciatyvos, kad atkreiptų dėmesį į apleistus sostinės mokyklų stadionus.
„Mažiau nei 20 proc. Vilniaus moksleivių lanko sporto būrelius. Vilniuje beveik nėra vaikams prieinamų savivaldybės valdomų daugiafunkcinių sporto kompleksų, stadionų, ledo arenų“, – rašoma pareiškime.
Jame primenama, kad pagal vaikų alkoholio vartojimą (27 proc. nuo 11 iki 15 metų UNICEF duomenimis) Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje. Pagal fizinį aktyvumą – priešpaskutinė.
Šį pareiškimą pasirašė daug kitų žinomų žmonių, tarp kurių yra muzikos kūrėjas Andrius Mamontovas, ekonomistas, kandidatas į Lietuvos prezidentus Gitanas Nausėda, žurnalistas Andrius Tapinas, aktorius Mantas Stonkus, menininkė Nomeda Marčėnaitė, Lietuvos ledo ritulio federacijos vadovas Dainius Zubrus, buvę olimpiečiai Vida Vencienė, Povilas Vanagas, Margarita Drobiazko ir daug sporto federacijų bei alkoholikų ir narkomanų centrų.
Pareiškime pabrėžiama, kad Vilnius gerokai pralaimi kitiems miestams investicijomis į sporto infrastruktūrą vaikams.
„Kaunas, Klaipėda ir net maži miesteliai, kaip Gargždai, Biržai, Širvintos, Rokiškis, investuoja į sporto infrastruktūrą vaikams – stadionus, ledo arenas, daugiafunkcinius sporto kompleksus. Vilniuje yra daugiausiai vaikų, bet jie turi bene prasčiausias sąlygas masiniam sportui. Lazdynuose, Justiniškėse ar Pašilaičiuose gyvena po 30 tūkst. žmonių, bet mokyklos salės yra perkrautos, nėra nė vieno sutvarkyto stadiono ar universalios sporto arenos“, – teigiama kreipinyje į pretendentus užimto mero postą.
Pabrėžiami keli faktai
Pareiškime pabrėžiamos esminės sostinės problemos:
Stadionai prie mokyklų yra apleisti ir netinkami žaisti.
Dėl infrastruktūros trūkumo daugeliui vaikų sporto užsiėmimų kaina yra neprieinama.
Prie 55-ių Vilniaus mokymo įstaigų yra po apleistą futbolo aikštę.
Ko nori iniciatoriai
M.Mikutavičius, A.Kaušpėdas, A.Valinskas ir G.Tvarijonas norėtų, kad savivaldybė užsibrėžtų aiškų tikslą:
1) sutvarkyti (įrengiant dirbtinę dangą ir apšvietimą) bent 20 mokyklų futbolo aikščių
2) pastatyti 5 daugiafunkcinius sporto kompleksus
3) pastatyti dvi ledo arenas
Žinomi žmonės pavyzdžiu pateikia Islandiją, kuri 1998 metais sukūrė nacionalinę vaikų užimtumo programą, ir dabar šioje šalyje sportuoja 80 proc. vaikų, o alkoholio vartojimas tarp 15–16 metų paauglių krito nuo 42 iki 5 proc., rūkančiųjų – nuo 23 iki 3 proc.
Islandijoje veikia daug vietinėms bendruomenėms skirtų sporto klubų, kuriuose juda ir vaikai, ir senjorai. Pavyzdžiu pateikiamas „Fylkir“ sporto klubas, veikiantis Reikjaviko rajone su 10 tūkst. gyventojų. Toks klubas organizuoja futbolo, karatė, rankinio, tinklinio, gimnastikos užsiėmimus, turi iš vietos gyventojų sudarytą futbolo komandą aukščiausioje lygoje, kur ją palaiko apie 1 tūkst. žiūrovų.
Islandijoje beveik nėra profesionalaus sporto, bet tai viena sportiškiausių šalių pasaulyje.
Tuo metu Vilniuje vietinės bendruomenės neturi sporto klubų.
„Dabartinė sporto būrelių ir sporto mokyklų organizavimo ir finansavimo tvarka Vilniuje neskatina bendruomenių stiprinimo, nes finansuojamos sporto mokyklos, kurios teikia paslaugas viso miesto, o ne rajono gyventojams. Atsiranda būtinybė važinėti iš skirtingų rajonų į vieną vietą treniruotis, o tai didina transporto kamščius, nestiprina vietos bendruomenių, tėvai turi skirti papildomai 2–3 valandas laiko vaikų vežiojimui į treniruotes“, – teigė VšĮ futbolo mokyklos „Ataka“ direktorius G.Tvarijonas.
Jis siūlo pilotinį projektą pagal Islandijos pavyzdį, jį būtų galima pritaikyti Pilaitės rajone, kuriame gyvena 30 tūkst. gyventojų, o rajono gimnazijos teritorijoje statomas futbolo mokyklos „Ataka“ ir organizacijos „Padėk gatvės vaikams“ iniciatyvų įkvėptas futbolo stadionas.
Gavus dalinį Vilniaus savivaldybės finansavimą ir renkant tėvų mokestį (20 eurų už vieną vaiką per mėnesį), „Ataka“ pasiryžusi įtraukti 500 Pilaitės vaikų į futbolo treniruotes, o į futbolo žaidimą – dar tiek pat suaugusiųjų. Kitame etape, savivaldybei investuojant į masinio sporto infrastruktūrą, „Ataka“ pasiūlytų daugiau masinio sporto būrelių vietos bendruomenei, pavyzdžiui, karatė, gimnastiką, tinklinį, rankinį, krepšinį.
Laiškas su nauja vizija kandidatus į mero pareigas turėtų pasiekti artimiausiu metu. Savivaldos rinkimai vyks kovo 3 dieną.
