Ar toks nesportinis apdovanojimas jums svarbus?
Be abejo. Toks įvertinimas man buvo netikėtas. Džiaugiuosi, kad dalyvaudamas įvairiuose čempionatuose ir varžybose prisidedu prie savo šalies garsinimo.
Ar manote, kad patriotizmas yra lietuvių nacionalinis bruožas?
Turėtų būti, bet negalėčiau pasakyti, kad taip yra.
Gal mes esame patriotai tik tada, kai reikia už laisvę kovoti?..
Šiuo metu mūsų patriotizmas yra nusilpęs, bet, manau, kilus rimtiems pavojams, tauta vėl būtų vieninga. Dabar esame atsipalaidavę, šalis yra bendroje kitų Europos tautų šeimoje, tad ir patriotizmas atrodo tarsi primirštas.
Ar pats užsienyje buvote susidūręs su savo tautiečių negarbingu elgesiu?
Šiuo metu mūsų patriotizmas yra nusilpęs, bet, manau, kilus rimtiems pavojams, tauta vėl būtų vieninga, sakė V.Alekna.
Neteko. Dažniausiai važiuoju su sportininkų grupėmis, o jie yra tvarkingi žmonės. Tačiau tai, ką kartais tenka išgirsti nemalonaus apie lietuvių nusikalstamus veiksmus kitose šalyse, be abejo, kenkia mūsų šalies įvaizdžiui.
Kai grįžtate iš svečių šalių į Lietuvą, kas labiausiai nemalonaus krenta į akis tėvynėje?
Kai grįžtu ilgai nebuvęs Lietuvoje, tai tik džiaugiuosi, kad pagaliau vėl esu namie. Tik vėliau atkreipiu dėmesį, kad esame per daug rimta tauta ir mūsų veidų nepuošia šypsenos.
Ar jums žodžiai „emigrantas“ yra „nepatriotas“ sinonimas?
Žmogaus tokia prigimtis — rinktis ten, kur geriau. Nemanau, kad ryždamiesi išvykti svetur kurti savo gerovės, žmonės elgiasi nepatriotiškai. Jie juk nepamiršta tėvynėje likusių artimųjų, juos remia ir galbūt vėliau patys grįš namo.
Kas turėtų nutikti, kad pats su šeima ryžtumėtės palikti savo šalį?
Manau, kad negali įvykti nieko, kas mane priverstų išvykti iš Lietuvos. Ir to niekada nebus.
Ar yra tokių pasaulio stadionų, į kuriuos jums gera sugrįžti?
Pirmiausia paminėčiau Graikiją. Ji mane traukia. Gal savo didinga istorija. Šioje šalyje esu dalyvavęs daugelyje varžybų. Atėnai man — laimingas miestas, esu net šio miesto garbės pilietis. Jau nusistovėjo tokia tvarka, kad kasmet tam tikrą mėnesį važiuoju į tam tikrą šalį. Kai tai kartojasi jau dešimtį metų, tai prie tų šalių prisirišu ir kaskart su tam tikru jauduliu laukiu susitikimo su jomis.
Ką jaučiate, kai stadione jūsų garbei skamba Lietuvos himnas?
Didžiulį džiaugsmą, kurio net neturiu su kuo palyginti. Tai nenupasakojama.
Ar jau matote savo įpėdinį, kuris galėtų sekti jūsų pėdomis ir toliau garsinti Lietuvą?
Nuo pokario laikų Lietuvoje niekuomet nestigo gerų disko metikų. Manau, kad ir toliau taip bus. Vienas iš galimų kandidatų — sparčiai tobulėjantis, savo amžiaus grupės rekordus gerinantis kaunietis Andrius Gudžius.
Kokia jūsų didžiausia svajonė šiais metais?
Noriu gerai pasirodyti per pasaulio lengvosios atletikos čempionatą Berlyne. Dėsiu visas pastangas, kad vėl užlipčiau ant pjedestalo.
