15min.lt neseniai skelbė, kad prie Lietuvos irkluotojų rinktinės prisidėjo naujas specialistas – Graikijos irkluotojų treneris, 2011 metais geriausiu pasaulio treneriu pripažintas italas Gianni Postiglione.
Nuo 2007 metų, kai buvo atgaivintas Europos irklavimo čempionatas, 27-erių metų lietuvis Mindaugas Griškonis auksu pasipuošė jau tris kartus – 2009, 2011 ir 2012 metais. Praėjusio čempionato metu prie jo prisidėjo ir Donata Vištartaitė, o Lietuva galutinėje medalių lentelėje užėmė ketvirtą vietą.
Londono olimpinėse žaidynėse Mindaugas Griškonis ir Donata Vištartaitė iškovojo aštuntąsias vietas, o dvivietę irkluojantys Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris buvo šešti.
Puikiai sekasi ir jaunosios kartos irkluotojams – Ieva Adomavičiūtė ir Milda Valčiukaitė 2012 metais apgynė pasaulio jaunių čempionų vardą.
Kol futbolo ir krepšinio federacijos yra krečiamos skandalų, irkluotojai sėkmingai praėjusią vasarą Lietuvoje surengė jaunimo iki 23 metų čempionatą, o šiais metais į Lietuvą sukvies irkluotojus iki 18 metų.
Apie naujus pokyčius ir artėjantį sezoną kalbėjomės su tituluočiausiu Lietuvos irkluotoju Mindaugu Griškoniu.
– Ar jau pradėjote pasirengimą Europos čempionatui?
– Taip, jau pradėjome pasirengimą Europos čempionatui. Jau buvome Bulgarijoje, kur surengėme pirmąją stovyklą. Ten treniravomės kalnuose, 2 kilometrų 200 metrų aukštyje. Šią savaitę praleidau namuose, o sekmadienį išvykstame į Graikiją toliau treniruotis. Šioje šalyje yra suplanuotos trys stovyklos iki pat pavasario vidurio. Europos čempionatas vyks gegužės pabaigoje Sevilijoje, Ispanijoje.
– Ar Graikijoje bus ir naujasis Lietuvos rinktinės treneris iš Italijos?
– Taip, jis jau mus treniruos Graikijoje kartu su graikų rinktine. Jie yra gana pajėgūs irkluotojai, todėl varžymasis su jais treniruotėse turėtų būti naudingas. Tuomet ir pamatysime, kokios mūsų ir trenerio galimybės. Tačiau tikimės, kad bus abipusė nauda.
– Kaip naujasis specialistas iš Italijos pagelbės mūsų rinktinei?
– Jis gali padėti ne tik mums, bet ir mūsų jaunimui. Į Graikiją vyks keturi olimpinės rinktinės nariai (Mindaugas Griškonis, Donata Vištartaitė, Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris – aut. past.) ir devyni jaunimo irkluotojai. Kol kas mes dar nepažįstame šio specialisto, nežinome jo metodikos. Pažiūrėsime, ar tai labai skirsis nuo to, prie ko esame įpratę. Bandysime tobulėti.
– Ar tikitės iškovoti Europos čempionato trofėjų trečius metus iš eilės?
– Aišku, kad tikiuosi. Jeigu sveikata nešlubuos ir viskas bus gerai, kodėl gi ne.
Manau, kad yra labai didelė tikimybė, kad ateityje tikrais profesionalais taps net šeši irkluotojai, jeigu ne daugiau.
– Kokie kiti planai artėjančiam sezonui?
– Rugpjūčio mėnesį vyks pasaulio čempionatas Pietų Korėjoje. Tikimės gerai pasirodyti ir ten.
– Neseniai atšventėte 27-ąjį gimtadienį. Ar tai palankus amžius irkluotojui?
– Irkluotojai gali gana ilgai sportuoti. Tai yra sprogstamosios jėgos sporto šaka – čia reikalinga ištvermė ir energija. Pamenu, kad Pekine 42-ejų metų estas iškovojo olimpinį medalį.
– Ar žvelgdamas į jaunuosius mūsų irkluotojus – Dominyką ir Aurimą, Ievą ir Mildą, manote, kad ateityje irklavimas Lietuvoje tik populiarės?
– Taip, manau, kad ateityje irklavimas gali dar labiau populiarėti. Jaunieji irkluotojai tobulėja labai sparčiai. Manau, kad yra labai didelė tikimybė, kad ateityje tikrais profesionalais taps net šeši irkluotojai – jeigu ne daugiau. Svarbiausia jiems sėkmingai pereiti iš jaunimo į suaugusiųjų gretas.
– Kas lėmė, kad Lietuvos irklavimo mokykla išaugina tiek daug talentingų sportininkų?
– Galbūt susidariusi sveika konkurencija. Prieš penkerius ar septynerius metus buvo labai stiprus irklavimo nuosmukis, bet dabar stipriai atsigavo. Visose amžiaus grupėse turime gerų irkluotojų.
– Ar manote, kad irklavimas susilaukia užtektinai valdžios atstovų dėmesio? Ar finansinė parama yra pakankama?
– Aišku, kad irklavimas nėra tokia populiari sporto šaka kaip krepšinis. Mes ir nesitikime daug. Nežinau net, kiek kitos sporto šakos to dėmesio susilaukia. Vis tiek tai nėra krepšinis, tad nėra ko norėti. Aišku, pasiruošimas irklavimo varžyboms kainuoja tikrai nemažai. Valčių transportavimas nėra toks paprastas. Negali tiesiog kažkur pakrauti, kad nuvežtų. Neužtenka kaip kokiems lengvaatlečiams susimesti daiktus į kuprinę ir skristi į varžybas. Irklavimas yra gana brangi sporto šaka. Aišku, kad lėšų visuomet trūksta. Juolab kad kuo bus didesnis finansavimas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.
Lietuva nėra atsilikusi valstybė irklavimo pasaulyje.
– Visgi galvojate, kad irklavimo federacija susitvarko su savo uždaviniais?
– Taip, sakyčiau, kad federacija tvarkosi puikiai. Praėjusią vasarą Lietuvoje buvo surengtas pasaulio iki 23 metų irklavimo čempionatas, šią vasarą laukiame aštuoniolikmečių irkluotojų. Surengti tokio masto renginius yra didelė garbė. Lietuva nėra atsilikusi valstybė irklavimo pasaulyje.
– Ar esate pasirengęs startuoti dar vienose olimpinėse žaidynėse?
– Taip, aš tikrai rengiuosi sportuoti dar ketverius metus. Stengsiuosi kuo geriau pasirodyti Rio de Žaneire.
