Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 12 21, 21:35

Olimpinė prizininkė Milda Valčiukaitė baigia karjerą: „Kodėl tuo nepasimėgavau labiau?“

Milda Valčiukaitė antradienio vakarą kartu su Donata Karaliene atsiėmė metų komandos apdovanojimą ir ant scenos išsakė ilgą, emocingą kalbą, kurioje dėkojo visiems bei užsiminė apie pasitraukimą. Vėliau irkluotoja užuominas pavertė faktu. „Vien mintis kėlė daug emocijų“, – teigė irkluotoja.
Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė
LTOK apdovanojimai / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Dėkoju visiems, kurie mane augino ir buvo šalia, kai atrodė, kad gyvenime jau visko per daug. Kaip sako Juozukas, orevurar“, – taip „LTeam“ apdovanojimuose savo ilgą kalbą užbaigė M.Valčiukaitė, privertusi šventės svečius kilnoti antakius.

Europos ir pasaulio čempione tapusi, 2016-ųjų olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire bronzą nuskynusi 27-rių sportininkė neseniai buvo susidūrusi su rimtomis nugaros problemomis ir iškentė stuburo operaciją.

„Tuomet išvis nežinojau, ar vaikščiosiu“, – po olimpinio finišo vasarą prisipažino ji. Tokijo olimpinėse žaidynėse M.Valčiukaitė porinėje dvivietėje valtyje su D.Karaliene iškovojo ketvirtąją vietą.

Paskutiniu Mildos iškovotu medaliu tapo sidabras Europos čempionate 2021-siais, kuomet ji po pertraukos vėl irklavo su iš ilgų motinystės atostogų grįžusia D.Karaliene.

Neseniai apie karjeros pabaigą paskelbė ir M.Valčiukaitės širdies draugas, taip pat irkluotojas Saulius Ritteris.

„Jo sprendimas paveikė minimaliai, sakyčiau. Viduje turi nuspręsti – nori tai daryti ar ne. Žinoma, antra pusė yra didžiulis palaikymas, bet tai yra kompleksinis sprendimas. Jei viduje turėčiau noro sportuoti, tai Sauliaus karjeros pabaiga nebūtų manęs paveikusi“, – teigė netikėtą žinią pranešusi irkluotoja.

Dabar atsigręži ir galvoji: kodėl tuo nepasimėgavau labiau, kodėl to laiko taip neįvertinau?

– Jūsų kelias buvo sunkus ir įdomus, tačiau kas labiausiai jame įsirėžė?

– Kai viskas pasibaigė, atsigręži atgal ir pradedi kitaip žiūrėti į dalykus, kuriuos praėjai. Kai sportavau, ruošiausi varžyboms, buvau susikoncentravusi tik į tai. Viskas atrodydavo blogai, nepasiruošusi esu, netinkama. Varžybų nematau, nes jaudinuosi, viskas aplink mane atrodo baisu. Dabar atsigręži ir galvoji: kodėl tuo nepasimėgavau labiau, kodėl to laiko taip neįvertinau? Galvojant apie savo karjerą kyla mintys, kad galėjau labiau pasimėgauti, prie rezultato ir tikslo siekimo matyti viską plačiau.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Milda Valčiukaitė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Milda Valčiukaitė

– Kokie vis dėlto pagrindiniai svertai buvo, nulėmę sprendimą?

– Labai daug dalykų. Visų pirma, sveikatos būklė, traumos, kurias turėjau. Jos ganėtinai rimtos. Žinau, kad, jei norėčiau sportuoti, reikėtų didžiulių pastangų ir pagalbos iš šalies. Kaip ir minėjau, Sauliaus karjeros pabaiga. Taip pat ir nesklandumai federacijoje, kurie tikrai išsunkė labai stipriai emociškai ir fiziškai.

Tarsi atėjo noras pradėti naują gyvenimo etapą, pabaigti universitetą, save realizuoti galbūt kitoje srityje. Ir tai norisi padaryti dabar.

– Kalboje užsiminėte, kad toli nepabėgsi. Ar jau žinote, koks bus tas kitas etapas?

– Kol kas ne. Dabar gyvenu studentišką gyvenimą (juokiasi), bet nuo sporto nenorėčiau toli pabėgti viena ar kita prasme. Labai norėčiau likti šioje bendruomenėje, nes joje jaučiuosi labai gerai. Gyvename Trakuose, dažnai būnu irklavimo bazėje.

Vytauto Dranginio (LTOK) nuotr./Mildos Valčiukaitės ir Donatos Karalienės irklavimas finale
Vytauto Dranginio (LTOK) nuotr./Mildos Valčiukaitės ir Donatos Karalienės irklavimas finale

– Irklavimas yra komandinis sportas. Kaip reagavo jūsų porininkė Donata Karalienė?

– Kol kas su ja nekalbėjome. Manau, jai ši žinia nebuvo naujiena. Lietuvoje nėra tiek daug moterų, kad būtų galima pasirinkti ir išsirinkti porininkę, bet kažkiek jų yra. Donata labai stipri tiek individualiai, tiek komandoje su nauju žmogumi. Linkiu jai lengvo prisitaikymo prie pokyčių.

– Treneris po finalinio irklavimo olimpinėse žaidynėse užsiminė, kad nėra aišku dėl jūsų tolimesnės karjeros. Ar jau tada buvo minčių, kad tai buvo paskutinis karjeros startas?

– Manau, jis matė, kad kelias, kurį ėjome, buvo nelengvas, kad jame buvo daug duobių ir abejonių. Jis nežinojo, bet, būdamas šalia mūsų, tai jautė ir matė.

Tai buvo ilgai kauptas sprendimas paskutinius metus, gal pusantrų

– Operacija buvo sudėtinga, pavyko atsistatyti, nors daug kas to ir neprognozavo. Kokia dabar yra sveikatos būklė?

– Stuburo problemos ir stuburo operacijos yra dalykai visam gyvenimui. Sportuosiu ar ne, rūpintis reiks, prisižiūrėti taip pat. Irklavimas ir monotoniški judesiai, treniruotės po šešias valandas per dieną prie sveikatos problemų labai prisidėjo.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Milda Valčiukaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Milda Valčiukaitė

– Įtariu jau pajutote, ką reiškia gyventi ne sportininko gyvenimą. Koks jis yra?

– Kol kas labai smagus, bet čia tik pirmi mėnesiai. Gyvenu labai smagiai. Susitikau su draugais, leidau sau ir pavakaroti, ir panaktinėti. Daug pramogų, kurių sau negalėjau leisti kaip sportininkė. Naujas etapas, paragavau kito gyvenimo. Reikia galbūt kažkokius kitus tikslus išsikelti ir bandyti integruotis į likusią visuomenės dalį?

– Kaip nusprendėte, kad šiandien per apdovanojimus pranešite apie karjeros pabaigą?

– Sprendimą kaupiau ilgai. Galvojau, kaip geriausia būtų pasidalinti: ar pranešimu, ar čia, bet labai norėjau tai padaryti apdovanojimų metu.

– Galbūt prisimenate tą dieną, rytą ar vakarą, kada sau pasakėte, kad tai yra viskas. Kokios emocijos užplūdo tą akimirką?

– Nebuvo konkrečios dienos. Tai buvo ilgai kauptas sprendimas paskutinius metus, gal pusantrų. Šis sprendimas šiandien gal atrodė, kad yra aiškus, bet jis sukėlė daug emocijų. Buvo ir ašarų, buvo neramu. Žinojau, kam ruošiuosi, bet vien mintis, kad pasakysiu tai oficialiai, kėlė daug emocijų.

Vytauto Dranginio (LTOK) nuotr./Mindaugas Griškonis Tokijo olimpinių žaidynių finale
Vytauto Dranginio (LTOK) nuotr./Mindaugas Griškonis Tokijo olimpinių žaidynių finale

– Naujasis federacijos prezidentas Mindaugas Griškonis sako, kad gal persigalvosite...

– Na, jis labai bando. Neslėpsiu, jis tikrai bando, bet dabar mano sprendimas toks. Gal kažkada tai ir pasikeis. Jis labai tikisi ir labai dėl to stengiasi.

– Tad „gal“ lieka?

– Nesakau sau „gal“, bet Mindaugas – labai atkaklus, tad nežinia, kas jam gali pavykti.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką