„Dviratis jau yra išrastas, bet kiekvienais metais gamintojai jį išranda iš naujo. Jis nuolat tobulėja: darosi lengvesnis, tikslesnis, patogesnis“, – apie dviračių evoliuciją prakalbo dviračių mechanikas Saulius Ališauskas.
Prieš Vilniuje vyksiantį pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionatą rugpjūčio 20-26 dienomis, dviračių meistras gręžiodamasis į praeitį, pripažino – inventorius ir technika keičiasi nuolatos. Lygiai taip pat, kaip ir šaliai reikėjo pribręsti siekiant iškovoti teisę ir būti pakankamai kompetentingai surengti pasaulio pirmenybes.
Kaip atrodė kalnų dviračių pradžia Lietuvoje? Kokias technines dviračių savybes renkasi stipriausi sportininkai ir kodėl? Apie tai kalbamės su profesionaliu dviračių meistru Sauliumi Ališausku.
Dviratė priemonė jam į gyvenimą atėjo labai seniai. Oficialiai mechaniku jis dirba nuo 2000-ųjų metų. Kartu su Lietuvos rinktinės nariais yra važiavęs į tarptautines varžybas ir pirmenybes kalnų dviračių, orientavimosi sporto kalnų dviračiais, plento, treko disciplinose.
– Ar žinote kokios yra kalnų dviračių disciplinos ištakos Lietuvoje? Kokie poreikiai lėmė būtent tokią šių dviračių geometriją, plačias padangas?
– Lietuvoje kalnų dviračiai atsirado prieš kokių 20 metų. Netrukus atsirado ir pirmieji dviratininkai, kurie specializuojasi orientavimosi atšakoje. Todėl orientacininkų inventorius evoliucionavo kartu su dviratininkų – metai iš metų. Kalnų dviračių populiarumą lėmė jų universalumas, kadangi galima važiuoti tiek plentu, tiek bekele.
– Kaip atrodė vieni pirmųjų dviračių, įvertinus jų svorį, sudėtį iš techninės pusės ir kaip viskas yra dabar?
– Dviratis jau yra išrastas, bet jį išranda kiekvienais metais vis iš naujo. Jis nuolat tobulėja: darosi lengvesnis, tikslesnis, patogesnis. Lyginant šių laikų ir kokie anksčiau būdavo dviračiai, yra daugybė aspektų. Visų pirma, dabartiniai dviračiai yra bent keliais kilogramais lengvesni. Toliau visi komponentai: stabdžiai, pavaros, tos pačios padangos, protektorius. Visa tai tobulėja, lengvėja ir, šiuo atveju, padeda siekti ir geresnių rezultatų.
– Kalnų dviratis su 29 colių ratais. Šių dienų mada ar kalnų dviračių evoliucijos pasekmė?
– Tai nėra mada, tai įrodyta, išbandyta ir jau tapo norma. Taip, gerokai žemesni žmonės dar važinėja su 27,5 colių ratais, bet čia jau išimtys.
– Kuo didesnės geometrijos ratai yra pranašesni ir kuo ne?
– Didesni ratai manevringumui turi minusų, bet jie yra kur kas greitesni. Geriau rieda, per nelygumus, į kalną. Nereikia manevruoti per šaknis, pakanka stipriai laikyti vairą ir tiesiai važiuoti. Jeigu tą pačią distanciją važiuotumėte tą patį atstumą su 26 colių ir 29 colių ratais, galiu garantuoti, kad rezultatas skirtųsi. Didesni ratai – didesnis greitis.
– Pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionatas šiemet vyks Vilniuje. Kokie dviračiai populiarūs tarp stipriausių orientacininkų?
– Orientavimosi sporte žemėlapio skaitymui ant vairo yra planšetė, tad sunku jį skaityti, kai viskas kratosi – amortizacija reikalinga. Taip pat važiuojant per šaknis, per akmenis. Šiaip iš esmės dviračiai panašūs kaip ir sportininkų, kurie dalyvauja pasaulio kalnų dviračių XC krosų čempionatuose, maratonuose.
– Kokių išskirtinių gebėjimų reikalauja dviračio valdymas orientavimosi sporte?
– Orientavimosi sportas susideda iš dviejų dalių: orientavimasis ir dviračio valdymas. Kai užkyla pulsas ir reikia galvoti kur važiuot, matyti kur važiuoti ir valdyti dviratį, tai yra labai sudėtinga. Orientavimasis aukštame pulse turi būti įaugęs į kraują.
– Ar daug yra tokių dviratininkų, kurie pereina į orientavimosi discipliną?
– Žinoma, daug tokių yra kurie pereina. Aš ir pats išbandęs, labai azartiškas sportas. Tačiau pasižiūriu į rezultatą savo, palyginu su sportininkais, tai juokinga darosi. Nors ir gebu greitai važiuoti, bet kai reikia dar ir orientuotis – labai sudėtinga.
– Žvelgiant į kalnų dviračių pradžią, ar turima technika darydavo įtakos tiek atleto rezultatams, kiek lyginant su šiais laikais?
– Manau, kad taip. Tos detalės yra svarbu ir aš iš kaip mechaniko perspektyvos pasakysiu, kad labai svarbus pats inventoriaus paruošimas. Kaip dviratis yra paruoštas startui: kad viskas nepriekaištingai veiktų ir funkcionuotų. Tai manau lygiai taip pat svarbu kaip tie bateliai bėgikui ar apranga. Inventorius svarbus siekiant pergalės.
– Dviračių sporte didelę įtaką rezultatams daro tas technikos veiksnys: gali kas nors sulūžti, nebeveikti. Kaip įmanoma prevenciškai sumažinti tokią riziką?
– Nuo to niekas nėra apsaugotas. Vienas važiuos per kokį pagalį ir staiga jis įsisuks į galinį permetėją, išlauš stipinus ir panašiai. Nereikia pamesti ir galvos, važiuoti atsargiai ir žiūrėti kur važiuoji. Aklai technika reikia nepasitikėti.
– Mūsų pašnekesys labiau yra paremtas krypstant akimis į Vilniuje rugpjūčio 20-26 d. vyksiančias pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais pirmenybes. Sakoma, kad Lietuva – lygumų šalis. Ar yra čia kur treniruotis kalnų dviratininkams?
– Mūsų dviratininkai, ne paslaptis, važinėja į kalnus, Alpes ir dažniausiai treniruojasi ten. Su plento dviračiais Ispanijoje, treniruojasi žiemą šiltuose kraštuose. Todėl alternatyvų visada yra, o patys Lietuvos miškai taip pat turi ypač techniškų trasų, o raižytas reljefas pateikia ne ką prastesnį iššūkį nei tikrų kalnų turinčiose šalyse.
Pasaulio pirmenybės – Lietuvoje
Pajėgiausi planetos orientacininkai į Vilnių suvažiuos kovoti dėl čempionų titulo. Pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionatas Vilniaus apylinkėse vyks rugpjūčio 20-26 dienomis. Čempionate dalyvaus 248 kalnų dviratininkai iš 26 šalių.
Lietuvos rinktinę sudarys 23 sportininkai – 11 iš jų varžysis jaunimo iki 20 metų grupėse. Varžybų trasos drieksis per gražiausias Vilniaus vietas: sprintas bus Vilniaus Senamiestyje, ilga distancija – Verkių regioniniame parke, vidutinė – raižytame Antakalnio mikrorajono Sapieginės miške, bendro starto lenktynės ir estafetės – Salotės, Griovių ir Pasakų parko miškuose.
Viena jauniausių orientavimosi sporto šakų sparčiai auga. Pirmą kartą pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais atstovai pasaulio taurės įskaitoje varžėsi 1999-ais metais, o pirmosios pasaulio pirmenybės vyko 2002-ais metais Prancūzijoje.
Prieš prasidedant svarbiausiems metų startams, rugpjūčio 17 d. LTOK būstinėje (Olimpiečių g.) 11 val. vyks Lietuvos rinktinės komandos pristatymas ir susipažinimas su sporto šaka.
