Taupant lėšas abejos rungtynės vyks Izraelyje, bet treneriui Artūrui Juškėnui labiau ramybės neduoda pasikeitimai sudėtyje. Patyrę žaidėjai išvyksta, jų pakeisti nėra kuo. A.Juškėnas neslepia, kad artimiausi metai ar dveji bus labai sunkūs.
Į Izraelį „Dragūnas“ išvyks lygiai po savaitės, o Europos taurės rungtynes su „Maccabi“ žais rugsėjo 7 ir 8 d. Dukart žaisti Izraelyje pasiūlė varžovai, o klaipėdiečiai sutiko, nes taip – pigiau: „Viskas taip susidėjo, kad šis etapas klubui būtų kainavęs 18-20 tūkst. eurų.
Mes to nelabai galime sau leisti. Ir dar yra galimybė išeiti toliau, o tada vėl reiktų leisti pinigus. Galėtų susidaryti tokia situacija, kad sezono pabaigoje turėtume skylę biudžete. Sunkiai, bet buvo priimtas sprendimas abejas rungtynes žaisti ten. Tai nereiškia, kad važiuojame tik pralaimėti“, – sakė A.Juškėnas.
Po praėjusio sezono „Dragūną“ paliko net keturi pirmojo septyneto žaidėjai – Karolis Stropus, Modestas Vaitekūnas, Karolis Bliuvas ir vartininkas Maksimas Voliuvačas. Netekčių gali būti ir daugiau, o į patyrusių rankininkų vietą ateina tik „žalias“ jaunimėlis.
Taigi problemų „Dragūno“ gretose – nors vežimu vežk. Nepaisant to, klaipėdiečiai žada nenuleisti kartelės ir bent jau Lietuvoje laimėti viską, kas įmanoma.
– Ar jau spėjote surinkti informaciją apie Izraelio klubą, susidaryti įspūdį apie varžovus? – paklausėme A.Juškėno.
– Varžovus panagrinėjome, bet svarbiausia ne tai, kaip atrodo jie, o kaip atrodome mes. Čia yra bėda. Varžovas nėra ypač galingas, bet tai – pakankamai rimta, patyrusi komanda su normaliu biudžetu.
Šiuo metu Europos taurėje nėra komandų, kurias laisvai nugalėtume. Tačiau su tokiu varžovu galima žaisti, tik mums patiems reikia atrodyti geriau negu atrodome dabar.
Sezono pradžioje mes niekada neatrodome gerai. Vyrukai grįžta po pusantro ar dviejų mėnesių pertraukos, tie kurie žaidžia rinktinėje – po mažesnės, bet laiko pasiruošti vis tiek neužtenka.
Mums būtų 10 kartų geriau, jei Europos taurės rungtynės vyktų spalio pabaigoje ar lapkritį. Būtume visai kitokios formos. O dabar iki išvykos į Izraelį nebūsime sužaidę nė vienų oficialių rungtynių. Tai yra didelė bėda.
– Prieš keletą savaičių skelbta, kad neaišku, ar komandoje liks Lukas Simėnas ir Deividas Virbauskas. Ar dabar jau aišku?
– Dar ne, bet aišku, kad į šią kelionę jie vyks. O šiaip klausimas lieka atviras, nes pagal mūsų susitarimą jie gali nors ir visą sezoną ieškoti kito klubo. Aišku, kažkaip reikės tai išspręsti, bet kol kas sprendžiame žingsnis po žingsnio. Dabar padėtis tokia, kad jie vyksta su komanda.
Nesame visai biedni, nes jeigu dar ir jie būtų nevykę, būtų tikrai sunku. Ir taip praradome keturis žaidėjus. Be to, Lukas Juškėnas yra operuotas ir žais tik po Naujųjų. Penki prarasti starto žaidėjai yra labai daug.
– Prieš keletą savaičių taip pat skelbta, kad komandą papildė tik keturi labai jauni žaidėjai. Padėtis nepasikeitė, daugiau naujokų nėra?
– Nėra. Be to, iš tų keturių vienas su mumis jau atsisveikino, liko trys jaunuoliai. Du yra iš Varėnos – Tomas Valentukevičius ir Ignas Savičius, vienas – Orestas Biknius – iš Klaipėdos. Viskas su tais jaunuoliais gerai, bet... ne dabar. Jei intensyviai treniruosis, išvengs traumų, ateityje viskas bus gerai.
O dabar jie gali padėti tik treniruotėse. Taigi versimės su turimais žaidėjais. Tai nėra labai blogai, nes Europos taurės rungtynėse vis tiek nebūna didelės žaidėjų rotacijos.
– Labiau patyrusių naujokų nepavyko surasti ar neužtenka pinigų, kad juos priviliotumėte?
– Lietuvoje jų nėra. Tie, kuriuos norėčiau matyti, turi klubus, kuriuose sėkmingai žaidžia, ir jie nekeis situacijos, o pinigais mes jų tikrai nesuviliosime. Ieškoti žaidėjų užsienyje neleidžia piniginė.
Be to, pavyzdžiui, praėjusį sezoną atvykęs M.Voliuvačas iki Naujųjų tikrai nebuvo toks vartininkas, koks buvo vėliau. Tuos žaidėjus, kuriuos sugebėtume paimti, reikėtų dar kokius pusę metų ugdyti. O paimti žaidėją, kuris iškart duotų naudos, neturime finansinių galimybių.
– Kadangi praradote tiek žaidėjų, kyla rimtas pavojus prarasti ir Lietuvos čempionų titulą?
– Tas pavojus tikrai yra. Trys komandos, kurios liko už mūsų – Vilniaus „Šviesa“, Kauno „Granitas“ ir Alytaus „Varsa“ – nieko neprarado arba prarado labai nedaug. Pavojus būtų dar realesnis, jei prarastume L.Simėną ir D.Virbauską. Tačiau, jei juos prarastume, tada jau bet kokia kaina ieškotume patyrusių žaidėjų.
Nujaučiau, kad ateis toks laikas. Kitais metais netektys gali būti dar skaudesnės. Mes žmones galime laikyti tol, kol jie baigia studijas, maždaug iki 23 metų. Tada žaidėjas pradeda galvoti, iš ko valgyti duoną. Turime kartų kaitą, mėginame ugdyti jaunus žaidėjus. Šiemet turėsime antrą Klaipėdos komandą, žaisiančią I lygoje. Metai ar dveji bus labai sunkūs.
Tačiau mūsų tikslai nesikeičia, kad ir kokia būtų padėtis. Reikia imti Lietuvos taurę ir vėl tapti čempionais. Kitaip nebus.
