Paskutinę planetos čempionato dieną S.Krupeckaitė keirino rungtyje iškovojo aukso medalį. Tai buvo jos ketvirtasis medalis – anksčiau ji asmeninėse moterų 500 metrų sprinto lenktynėse iškovojo sidabrą, o komandinėse moterų 500 metrų ir asmeninėse 200 metrų moterų sprinto varžybose – bronzą. Komandinėse sprinto varžybose bronza pasipuošė ir Gintarė Gaivenytė.
„Jaučiuosi nuostabiai. Aišku, paskutinis medalis buvo trokštas. Įdėta labai daug darbo“, – kalbėjo S.Krupeckaitė, bet atsisakė parodyti bent vieną iš keturių savo laimėtų medalių ir šį malonumą atidėjo iki dienos, kai vyks oficiali spaudos konferencija.
– Sklandė kalbos, kad specialiai ruošėtės keirino rungčiai...
– Aišku, gal prieš išvažiuojant ir nuskambėjo, kad būtent šiai rungčiai, bet paskutinę dieną parodyti tokį rezultatą... Tai buvo ne dvikova, o sportininkių karas – pareikalavo milžiniškų pastangų. Esu be galo laiminga. Labiausiai dėkoju savo vyrui ir treneriui Leopoldui. Jis mane nuteikė, nes buvau pavargusi, sakė, kad tiki manimi.
– Iš rezultatų atrodo, kad keirinas, nauja olimpinė rungtis, palanki...
– Šiemet jau antrą medalį keirino rungtyje laimiu. Pasitvirtino, kad mums sekasi keirinas, tikiuosi, ir toliau taip bus.
– Kiek lėmė sėkmė?
– Sporte sėkmė daug ką lemia. Žiūrint, kas važiuoja, koks sportininkas, burtų traukimas, pozicija. Žvaigždės mums padėjo.
– Įgyvendinote viską, ką planavote?
– Važiuoju ir kovoju visą laiką dėl aukščiausių apdovanojimų. Niekada negali pasakyti, kaip seksis. Pernai važiavau ir buvau įsitikinusi, kad pagerinsiu pasaulio rekordą. Bet tuomet kovojau su laiku, o kai kovoji su žmonėmis, reikia jau dantimis ir nagais kabintis.
– Kas toliau?
– Šiek tiek poilsio. Kiek treneris leis. Dvi tris savaites tikriausiai.
