Po finišo L.Asadauskaitė prisipažino, kad yra bėgusi ir dar greičiau – šis rezultatas nėra jos asmeninis rekordas.
„Praktiškai bėgau viena, nebuvo sportininkės, kuri mane patemptų. Dabar per pratybas didelį dėmesį skiriu bėgimui, turiu daug tikslų, todėl ir nusprendžiau dalyvauti varžybose. Tikėjausi pasiekti geresnį rezultatą, bet jau po trijų ratų supratau, kad reikės bėgti vienai. Buvo sunku, tačiau nesinorėjo savęs dar labiau kankinti“, – po finišo sakė L.Asadauskaitė.
– Labai gerai finišavai, vadinasi, distancijoje neatidavei visų jėgų?
– Tikrai taip, tai nebuvo viskas, ką galiu. Jėgų pasilikau dar daug. Jeigu kas nors būtų bėgusi šalia, galėjau dar greičiau bėgti. Vienai kovoti su savimi sunku, norėjosi kad kas nors mane „trauktų“.
– Esi prasitarusi, kad bėgimas – viena stipresnių tavo rungčių penkiakovėje. O ar ji sunki?
– Be abejo. Tačiau man patinka ši rungtis, todėl ir bandau jėgas su tikrosiomis bėgikėmis. Jeigu tiktai atsiras galimybė rungtyniauti, – bėgsiu, stengsiuosi gerinti savo rezultatus. Įvairiose bėgimo varžybose dalyvaudavo ir mano vyras Andrejus Zadneprovskis, dabar seku jo pavyzdžiu.
Per treniruotes mane tobulina įžymi bėgikė, o dabar trenerė Irina Krakoviak, kiti treneriai. Per varžybas turėjau gerą palaikymo komandą – balkone sėdėjo ir mane ragino vyras Andrejus su dukryte Adriana, draugai.
– Tai gal Lietuvos lengvoji atletika prarado talentingą vidutinių nuotolių bėgikę?
– Gal, tačiau gal labiau ilgų distancijų. Galėčiau tikrai gerai bėgti. Jeigu rimčiau treniruočiausi, ko gero, būčiau labai stipri bėgikė.
– Kada tavo pirmasis jėgų išbandymas penkiakovėje?
– Vasario mėnesį dalyvausiu varžybose Vengrijoje, o kovo mėnesį jau prasidės Pasaulio taurės varžybų etapai.
– Kaip vertini tai, kad Donatai Rimšaitei neleista atstovauti Rusijai per Londono olimpines žaidynes?
– Donatos man iš tikrųjų labai gaila, merginai nesuteikė šansų, nors gal jų dar yra. Toks likimas, kaip nusprendė, taip. Donatai linkiu sėkmės.
– Bet juk tau geriau, viena pajėgi varžovė atkrito?
– Iš vienos pusės, gal ir geriau. Tačiau Donatos nesureikšminu – taip, jos dabar nėra, bet vėliau gal bus. Bet ir be Donatos, yra daug stiprių varžovių. Noriu, kad per olimpines žaidynes dalyvautų visos stipriausios pasaulio penkiakovininkės, kad visoms būtų vienodi šansai ir kad ten įrodytume, kuri iš tikrųjų esame stipriausia. Londone, manau, bus garbinga kova.
– Po visų tavo pagerbimų dabar tikriausiai nėra lengva stoti į startą?
– Man iš tikrųjų buvo skirta labai daug dėmesio, tai buvo kiek neįprasta, šiek tiek varžė ir vargino. Labai džiaugiuosi, kad mane išrinko geriausia. Duok Dieve, gal dar kada nors išrinks, vėl išgyvensiu daug malonių akimirkų.
Dabar treniruojuosi dvigubai daugiau nei kada nors gyvenime, nes norisi susitelkti Londono olimpinėms žaidynėms. Man yra suteiktas šansas ir, manau, juo reikia pasinaudoti. Jei likimas man jį suteikė, tikrai tą šansą stengsiuosi išnaudoti. Kitas bus tiktai po ketverių metų, labai ilgai reikės laukti.
Irinos Krakoviak – daugkartinė Lietuvos čempionė, o dabar Vilniaus lengvosios atletikos mokyklos trenerė-sporto mokytoja:
„Laurą treniruoju visiškai nedaug. Manęs paprašė truputį pakonsultuoti, neatsisakiau ir jai draugiškai padedu. Draugauja mūsų šeimos, iškilusius klausimus aptariame ne tiktai per pratybas, kuriose, tiesa, aš retai būnu. Žaviuosi Laura, nes gerai žinau, ką reiškia bėgti vienai. Deja, nebuvo „traukinuko“, kuris ją vežtų į finišą.
Sportininkė startavo treniruočių režimu, jai nebuvo sumažintas krūvis. Dabar Laura normaliai treniruojasi – plaukia, fechtuojasi, joja, šaudo, bėgioja. Matau didelį jos užsispyrimą bėgti dar greičiau. Ji tikrai talentinga. Man šiuolaikinė penkiakovė kol kas nėra gerai žinoma, pati mokausi, padedant Laurai.“
