„Energijos-Orakulo“ vyriausiasis treneris Rimantas Sidaravičius puolėją Andrejų Židkovą įvardino kaip vieną geriausių lapkričio mėnesio žaidėjų.
– Vyriausiasis treneris ir komandos vadovas pripažino, jog esi geriausias lapkričio mėnesio žaidėjas. Ką tau reiškia toks pripažinimas?
– Smagu. Didelė garbė būti įvertintam mėnesio žaidėju. Žinoma, be komandos draugų nebūčiau pasiekęs tokių rezultatų.
– „Energijai-Orakului“ šiuo metu sekasi sunkiai. Gal esi mąstęs, kokia to priežastis?
– Šį mėnesį žaidėme daug varžybų svečiuose, sunku žaisti prieš komandas jų arenose, taip pat galiu pasakyti, kad ir arbitrai ne mūsų draugai. Lapkritį daugiau varžybų Vilniuje, tad, manau, parodysim sirgaliams, ką gali „Energija-Orakulas“.
– Kaip manai, ko komandai trūksta? Drausmės? Disciplinos? Treniruočių?
– Manau, jog mums trūksta visko po truputi, bet čia tik sezono pradžia, Komandoje yra naujų jaunų žaidėjų, kurie baigia įsivažiuoti į „Energijos-Orakulo“ ritmą. Kiekvienose varžybose stengiamės “įjungti aukštesnę pavarą”. Žinoma, viską dar apsunkino ir Elektrėnų arenos rekonstrukcija. Dabar treniruojamės tai Kaune, tai Vilniuje.
– Kelis metus yra kalbama, kad A. Židkovas kels sparnus iš Lietuvos, kelsis žaist į užsienį. Ar apie tai vis dar pagalvoji?
– Žinoma, jog pagalvoju. Manau, kiekvienas žaidėjas svajoja žaisti aukštesniame lygyje, kol kas ir „Energijoje-Orakule“ žaidžiant su vyrais yra kur tobulėti...
– Ar kalbos apie tai, kad Lietuvoje sunku tobulėti turi pagrindo?
– Sunku tobulėti jaunimui, kai šalyje nėra sudarytų tam sąlygų. Trūksta lėšų, todėl savaime suprantama nėra ir daug sporto mokyklų. Tačiau pamatas jau supiltas ir, manau, jog dabartinis lygis tik kils.
– Kas patį dar laiko Lietuvoje?
– Kaip jau minėjau, yra dar kur tobulėti ir čia, žaidžiant su „Energijos-Orakulo“ vyrais. Taip pat džiaugiuosi, kad vidurinę mokyklą turėjau galimybę baigti Elektrėnuose. Dabar studijuoju Kaune.
– Galbūt turi savo nuomonę apie nacionaline ledo ritulio lyga, kurioje karts nuo karto žaidžia ir „Energijos-Orakulo“ žaidėjai?
– Kaip žinia ši sporto šaka Lietuvoje toli gražu nėra Nr.1, savaime suprantama dėl to
nėra ir pakankamo finansavimo. Lietuvoje kol kas tebuvo tik viena profesionali vyrų
komanda. Tačiau po šiais metais įvykusių permainų LLRF ši sporto šaka žengia
į priekį dideliais žingsniais, noras tikrai yra, todėl manau, kad netolimoje ateityje
turėsime vietinę lyga, kuri nenusileis latviams.
– Ar niekada nesigailėjai, kad pradėjai žaisti ledo ritulį? Beje, kodėl pradėjai?
– Tikrai niekada nesigailėjau. O pradėjau čiuožti dar būdamas darželinukas, vienas iš trenerių atėjo rinkti vaikų grupės i mano darželį. Tėtis iš karto parūpino pačiūžas, ir tuoj pat nužygiavau į pirmą savo treniruotę, ir, žiūrėkite, iki šiol vis dar treniruojuosi (juokiasi).
– Kaip manai, kaip šis sezonas baigsis „Energijai-Orakului“?
– Mūsų komandai būtų paranku užimti 4–5 vietą , tuomet atkrintamosiose žaistumėme su lygiais varžovais. Tikiuosi, jog greitu laiku mums jau galės padėti ir vienas komandos lyderių Dalius Vaiciukevičius, kurio įvarčių mums labai pritrūksta. Tikslą turime, belieka jo siekti.
