Sekite 15min Google
Pavojaus varpais LTOK ėmė skambinti dėl „deficitinio biudžeto“.
„Iš valstybės biudžeto nė cento negaunantis LTOK deficitą dengia iš anksčiau sukaupto finansinio rezervo. Šiam išsekus, pradės trūkti pinigų sumokėti už sportininkų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose, – viešu pranešimu skelbia LTOK.
– Dėl pakeisto įstatymo LTOK nebegauna paramos iš loterijų organizatorių, tad net ir smarkiai apkarpius išlaidas, šios viršija pajamas. Skaičiuojama, kad rezervas, iš kurio dengiamas deficitas, gali išsekti po 2028-aisiais vyksiančių Los Andželo olimpinių žaidynių.“
- 15min primena, kad LTOK išlaidas per metus sudaro apie 5,5 mln. eurų (tiek buvo planuota praėjusių metų biudžete).
- 2025 m. biudžeto suvestinėje pajamas sudarė 4,4 mln. eurų. Iš jų 3,6 mln. gauta už UAB „Olifėjos“ dividendus. Dar 0,63 mln. atkeliauja iš Tarptautinio (IOC) ir Europos (EOC) olimpinių komitetų .
- Kitos pajamos (įskaitant rėmėjus) sudarė 171 tūkst. eurų.
- Biudžete nurodoma, kad 2,4 mln. eurų išleista olimpiniam sportui, t.y., rinktinių dalyvavimui jaunimo žiemos (Sakartvele) ir vasaros (Š.Makedonijoje) festivaliuose, išankstiniams mokėjimams Milano-Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse, o didžiausia šios sumos dalis – 1,6 mln. eurų padalyta 40 olimpinių sporto šakų federacijų (kiekvienai po 40 tūkst. eurų) ir trims neolimpinėms (po 20 tūkst. eurų).
- Beveik 400 tūkst. eurų išleista olimpiniam švietimui, tarp jų – olimpinių vertybių programai (100 tūkst.), mažųjų žaidynėms (70 tūkst.). 580 tūkst. skirta IOC ir EOC programoms.
- Dar 243 tūkst. eurų padalyta Lietuvos skėtinėms sporto organizacijoms, daugiausiai jų – bendriems LTOK ir tų organizacijų projektams (48 tūkst.).
- 300 tūkst. skiriama LTOK renginiams, iš kurių daugiausiai lėšų – 90 tūkst. tenka Sporto apdovanojimams ir Olimpinei dienai (70 tūkst.).
- 130 tūkst. skirta LTOK komunikacijai.
- Beveik 1,3 mln. eurų, t.y. apie trečdalį pajamų, skirta LTOK direktorato veiklai, kitaip tariant – atlyginimams.
„Labai norėtume išvengti situacijos, kai tektų taupyti sportininkų dalyvavimo ar jų komforto sąskaita. Todėl kviečiame iš anksto ieškoti galimų sprendimų“, – teigė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Paneigė LTOK pateiktą pavyzdį
„Šiemet jau turėjome atvejį, kuomet perspektyvi sportininkė – čiuožėja Meda Variakojytė – iškovojo olimpinį kelialapį, tačiau galiojanti finansavimo sistema nenumatė galimybės skirti jai paramą pasiruošti dalyvauti olimpinėse žaidynėse“, – pranešime cituota D.Gudzinevičiūtė.
Tačiau šį pavyzdį kategoriškai atmetė šalies čiuožimo federacija (LČF).
„Nebuvo tokio atvejo, nes LČF viską finansavo pati ir jokių lėšų, sportininkės pasiruošimui, netrūko. Niekas į olimpinį dėl to nesikreipė. Prašau neskleisti melagingos informacijos. Stumiate sau palankų loterijų įstatymą, tai stumkite, bet burbulų neskleiskite“, – po LTOK įrašu feisbuke griežtai reagavo čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis.
- 2021-ųjų pabaigoje ankstesnės kadencijos Seimas nusprendė pakeisti iki tol dešimtmečius galiojusią tvarką, pagal kurią loterijų organizatoriai mokėjo 5 proc. mokestį į biudžetą ir privalomai skyrė 8 proc. paramai (kurią per savo valdomą bendrovę „Olifėja“ gaudavo LTOK).
- Naujoji tvarka įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. – loterijų mokesčiai tiesiogiai keliauja į valstybės biudžetą, iš kurio be LTOK žinios yra paskirstomi sportui.
- LTOK biudžetas dėl to gerokai susitraukė – 2022 m. jis siekė beveik 11 mln. eurų.
15min žiniomis, LTOK norėtų atgauti turėtas privilegijas, piniginę bei įtaką, tačiau nesulaukia pakankamo užtarimo ir dabartiniame Seime.
„Visų pirma, neatitinka įstatymų“
„Valstybės finansavimą LTOK tikrai gali gauti, visada galėjo, bet nenori. Nieko dėl to nedaro, kad gautų. Visų pirma, neatitinka įstatymų – neįsiteisina vadovės kadencijų skaičiaus apribojimo“, – po tuo pačiu LTOK feisbuko įrašu pažymėjo Mantas Marcinkevičius.
Būtent jis, buvęs LTOK darbuotojas, 2024-aisiais metė pirštinę D.Gudzinevičiūtei LTOK prezidentės rinkimuose, tačiau pralaimėjo 16:48. 60-metė Sidnėjaus olimpinė čempionė, kuri yra ir IOC narė, LTOK vadove tuomet patvirtinta ketvirtai kadencijai (vadovauja nuo 2012 m.).
„O ir šiaip biudžetinių pinigų jie nenori, – tęsė M.Marcinkevičius. – Nori, kad pinigėliai ateitų pas juos tiesiog. Kad nereikėtų viešųjų pirkimų, nebūtų atskaitomybės ir atsakomybės, kad galėtų disponuoti jais kaip UAB, kaip savais. Gerbiamieji, LTOK va(l)dovai, nesijaudinkite, tegu tik būna tų sportininkų, kurie patenka į olimpines žaidynes, valstybė tikrai suras lėšų pačiam jų šventiniam aprengimui ir nuvežimui į žaidynes.“
„Net ir iš LTOK galės tokią paslaugą nupirkti, net ir neskelbiamų derybų būdu, nes tik vienas tiekėjas būtų galintis tokią paslaugą pasiūlyti (registruoti į žaidynes gali tik LTOK, aišku, pačius skrydžius, apgyvendinimą ir pan. galima būtų nebūtinai per LTOK organizuoti, bet ką tada jie veiks, beliks tik mažųjų žaidynės ir kiti projektėliai...)“, – ironizavo dabartinis šalies triatlono federacijos prezidentas.
Ministerija svarsto apie kitokį modelį
Minėtame LTOK pranešime taip pat skelbta, kad „susidariusi situacija buvo pristatyta ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai“.
„Girdime Lietuvos tautinio olimpinio komiteto keliamą problemą, – portalui 15min atsakė ŠMSM komunikacijos skyrius.
– Susitikime su LTOK pasiūlėme, kaip valstybė galėtų padėti. Šiuo metu vertiname finansines galimybes ir teisinius modelius valstybei prisidėti prie sportininkų išvykimo į olimpines žaidynes ne tiesiogiai per LTOK, o per sporto šakų federacijas.
Pabrėžiame, šis modelis dar tik svarstomas.“
ŠMSM taip pat patikslino, kodėl LTOK negali pretenduoti į valstybės finansavimą: „Dėl Sporto įstatyme nurodytų gerojo valdymo kriterijų nesuderinamumo su Olimpine chartija.“
LTOK paaiškinimas
Jau pasirodžius straipsniui, LTOK pateikė papildomą paaiškinimą.
„Šiuo metu galiojantis Sporto įstatymas nėra suderinamas su Olimpine chartija – direktyva, kuria privalo remtis visi nacionaliniai olimpiniai komitetai, – rašoma 15min atsiųstame patikslinime.
– Sporto įstatyme nustatyta, kad visi kolegialaus valdymo organo nariai turi būti rotuojami. Tačiau ši nuostata nėra suderinama su Olimpinės chartijos reikalavimu, pagal kurį IOC nariai privalo būti įtraukti į nacionalinio olimpinio komiteto vykdomąjį komitetą, tol, kol toks IOC narys šalyje yra. Tai nurodyta Olimpinės chartijos 28 taisyklės 1.1 dalyje.
LTOK negali pretenduoti į valstybės finansavimą, nes jo kolegialaus valdymo organo (šiuo atveju, LTOK Vykdomojo komiteto) sudarymo ir narių rotacijos tvarka atitinka olimpinę chartiją, taigi nėra suderinama su galiojančiame Sporto įstatyme nustatytu kadencijų ribojimu.
Kitaip tariant, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenustato suderinamo mechanizmo, leidžiančio kartu užtikrinti Sporto įstatyme įtvirtintą valdymo organų narių rotaciją ir Olimpinės chartijos reikalavimą dėl IOC narių dalyvavimo LTOK vykdomajame komitete.“
