Įdomūs faktai
DELEGACIJOS. Balandžio 6–15 dienomis vykusiose žaidynėse varžėsi 241 dalyvis iš 14 valstybių: Australijos, Austrijos, Bulgarijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Čilės, Graikijos, Italijos, JAV, Prancūzijos, Šveicarijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos. Didžiausios buvo Graikijos, Vokietijos ir D.Britanijos delegacijos.
SPORTO ŠAKOS. Pirmosios olimpiados žaidynėse atletai varžėsi 43-jose rungtyse, 9-iose sporto šakose: dviračių sportas (plentas), fechtavimas, graikų-romėnų imtynės, gimnastika, kulkinis šaudymas, lengvoji atletika, plaukimas, sunkioji atletika, tenisas.
PIRMASIS ŠIŲ LAIKŲ ČEMPIONAS. Pirmuoju olimpiniu čempionu po daugiau nei pusantro tūkstančio metų tapo amerikietis Jamesas Connolly, 1896 m. balandžio 6 d. laimėjęs trišuolio rungtyje. Jis taip pat buvo antras šuolyje į aukštį ir trečias šuolyje į tolį.
MARATONAS. Žaidynių šeimininkai labiausiai norėjo laimėti istorinę maratono rungtį. Šimtatūkstantinės minios džiaugsmui Spyridonas Louisas, startavęs iš Maratono miesto, išsiveržė į priekį iki finišo likus keturiems kilometrams ir distanciją baigė pirmas, aplenkdamas varžovus daugiau nei septyniomis minutėmis.
NORAS GYVENTI. Vengrų plaukikas Alfredas Hajosas laimėjo 100 m ir 1200 m plaukimo rungtis. Ilgesnėse distancijose besivaržantys plaukikai buvo laivu nuplukdomi toliau į jūrą ir distanciją įveikdavo plaukdami link kranto. Vėliau pirmųjų žaidynių čempionas A.Hajosas prisipažino, kad jo „noras gyventi buvo stipresnis už troškimą laimėti“.