Vadina reorganizacija
Praėjusią savaitę jau rašėme apie šalies sportą sudrebinusią žinią „apie ruošiamus įstatymo pakeitimus, kuriais būtų naikinama Nacionalinė sporto agentūra“. Ją po susitikimo su ŠMSM ministre R.Popoviene ištransliavo prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja švietimui, mokslui bei kultūrai Jolanta Karpavičienė.
Vėliau patikslinta, kad vykdoma NSA reorganizacija. Mindaugo Špoko valdyta agentūra bus sujungta su Nacionaline sporto taryba (NST).
Suprasti akimirksniu
- Nacionalinė sporto taryba (NST) iki šio veikė kaip kolegiali, valstybės politikos sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei bei ŠMSM ministerijai patarianti institucija.
- NST svarstė sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, Sporto rėmimo fondo projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetus, sporto šakų pripažinimo strateginėmis kriterijus, poreikį organizuoti tarptautines aukšto meistriškumo varžybas, kitus sporto sričių plėtros klausimus.
- Į paskutinį posėdį NST rinkosi šių metų vasario mėnesį. Jame išvardinti NST nariai: Raimundas Balčiūnaitis (Vilniaus universiteto kancleris), Mindaugas Bilius (Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas), Vidas Bružas (Lietuvos sporto universiteto sporto ir partnerystės prorektorius), Donatas Gražulis (Mykolo Romerio universiteto Bendruomenės gerovės centro Sveikatingumo ir sporto skyriaus vadovas), Daina Gudzinevičiūtė (Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė), Edvinas Kriūnas (Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas), Mindaugas Maldonis (Nacionalinės sportininkų asociacijos generalinis sekretorius), Karolis Ramoška (Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos prezidentas), Algirdas Raslanas (Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas), Darius Šalūga (Lietuvos sporto federacijų sąjungos narys), Asta Šarkauskienė (Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros vedėja), Algis Bronislovas Vasiliauskas (Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ Vykdomojo komiteto narys), Edis Urbanavičius (Nacionalinės sporto federacijų asociacijos direktorius), Simas Asačiovas (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos majoras, Fizinio rengimo centro viršininkas), Jonas Okunis (Vytauto Didžiojo universiteto administracijos direktorius).
„Tai yra visuomenininkai, kurie rotuojasi kas dvejus metus. Kaip jie galėtų tapti valstybės tarnautojais? Tam reikia konkurso“, – klausimus, bendraudamas su 15min, kėlė M.Špokas.
Pridūręs, kad „pagal teisės aktus, biudžetinė įstaiga gali būti jungiama tik su kita biudžetine įstaiga“ ir netiesiogiai pasisiūlęs trauktis iš NSA: „Jeigu tai yra vadovo kompetencijos klausimas, tai labai lengvai galima jį išspręsti. Kam keisti visą struktūrą, kuri neša vaisius?“
15min žiniomis, po reorganizacijos NSA direktoriaus M.Špoko neliktų, o naujojo darinio vadovo kėdė matuojama dabartiniam Nacionalinės sporto tarybos pirmininkui, socialdemokratui Algirdui Raslanui, kuris yra ir Kupiškio rajono meras.
„Kainuos ir laiko, ir pinigų“
„Vadinti tai, kas vyksta, sporto reforma – per drąsu. Norima reorganizuoti sporto politiką įgyvendinančią Nacionalinę sporto agentūrą į kitą biudžetinę įstaigą. Tikslai – neaiškūs, nors bandoma aiškinti, kad norima įtraukti visuomenines organizacijas“, – svarstė V.Alekna, ketvirtadienį kartu su kitais liberalais išsikvietęs ŠMSM ministrę R.Popovienę ir viceministrą G.Grybauską pokalbiui į Seimą.
„Išeina taip, kad tos organizacijos priiminės savo kuruojamoms sritims naudingus sprendimus. Tai – korupcija kvepiantys dalykai, – teigė V.Alekna. – Motyvų mes neišgirdome. Bandė įvardinti, kad norima pritraukti kuo daugiau visuomeninių organizacijų į valstybės valdymą, bet paklausus, kur dar planuojama veikti tokiu pat principu – atsakymo neišgirdome. Tikriausiai sportas taptų bandomuoju triušiu“.
Legendinį šalies disko metiką taip pat stebina išlaidos ir kompensacijos, kurias teks sumokėti dėl šios reorganizacijos. Mat, kaip žadama, NSA darbuotojai vieną dieną atleisti iš NSA, o kitą – priimti į NST.
„Faktiškai niekas nesikeis, tik tai, kad atsiras daugiau žmonių, o naujojo darinio balsas vis tiek bus tik patariamasis, nes sprendimus priiminės ministrė. Panašu į norą pakeisti tam tikrus žmones savais, o tam yra vykdoma ši reorganizacija, – kalbėjo V.Alekna.
– Jeigu problema – vadovas, tai su vadovu ir kalbėkite. Yra svertai, ministerija kelia tam tikrus uždavinius, tikslus ir, jeigu, jų manymu, vadovas su tais tikslais nesusitvarko, neįgyvendina – tuomet gali priimti atitinkamus sprendimus. Būtų paprastesnis būdas ir nereikėtų daryti šios sumaišties visame sporte. Dabar kainuos ir laiko, ir pinigų“.
„Tuo labiau, kad jau įsibėgėjo olimpinis ciklas. Visi šie pokyčiai užtruks. Jų ambicingas tikslas – viską padaryti per metus, bet bus labai sudėtinga. Gali nutikti taip, kad visos pataisos, visi pakeitimai būtų prieš pat olimpines žaidynes. Ir sportininkams, ir federacijoms būtų dar vienas iššūkis, tikrai nepadedantis kuo geriau pasirodyti žaidynėse.
Šiuo metu nėra nieko net ant popieriaus parašyto, jokių būsimų įstatymo pakeitimų. Niekas nesudėliota. Neįsivaizduoju, kaip įmanoma viską padaryti iki kitų metų pradžios. Be to, dar reikės atlikti ir antikorupcinį vertinimą, o tai irgi užtruks“, – planuojamos sporto reformos greičiu ir užmačiomis stebėjosi politikas.
Šalies sporto pinigų reorganizacijoje V.Alekna regi ir LTOK interesus.
„Tautinis olimpinis komitetas ilgą laiką turėjo išlygą loterijų įstatyme, dėl kurios dalį lėšų gaudavo į savo biudžetą. Dabar šie pinigai patenka į valstybės biudžetą, iš kur keliauja tiesiai federacijoms. LTOK taip neteko įtakos, tad nori ją susigrąžinti ir būti prie pinigų dalybų, – teigė V.Alekna, 2012-aisiais rungęsis su Daina Gudzinevičiūte dėl LTOK prezidento posto.
– Žiūrint į tai, kas vyksta, nenustebčiau, jeigu gimtų ir panašus projektas, kuris vėl atkurtų LTOK turėtas privilegijas gauti dalį loterijų pinigų“.
Bet labiausiai V.Alekną stebina dar vieną sporto reformą vykdančiųjų negalėjimas atsakyti į pateiktus klausimus.
„Paklausiau ministrės, kaip ši reorganizacija pagerins mūsų rezultatus Los Andželo olimpinėse žaidynėse, nes pokytis nuo Tokijo, kai pradėjo veikti Nacionalinė sporto agentūra, Paryžiuje buvo akivaizdus.
Nei prognozių, nei tikslų įvardinti nesugebėjo. Užsiminė apie tai, kad svarbiausias jų argumentas – turėti kuo daugiau sportininkų olimpiadoje. Kas galbūt irgi yra klaidinga, nes ko mes siekiame? Ar kiekybės, ar kokybės? Mano galva, kokybė ir aukštos vietos olimpiadoje turėtų būti mūsų šalies prioritetas, kas yra parašyta ir valstybės pažangos plane 2030“, – užbaigė V.Alekna.
