I.Dumbauskaitė atskleidė, kad jau prieš čempionatą Kipre buvo nemaži lūkesčiai: „Prieš varžybas su Monika kalbėjome, kad labai norime medalių. Buvo tas didelis vidinis noras. Tačiau niekada nežinai, ką tu gausi per burtus, ir buvo baisu. Pogrupis nebuvo lengvas. Tiesa, meksikietės mums pateikė staigmeną, kai neatvyko ir pergalė buvo mūsų. Prieš lenkes žaidėme tikrai blogai, bet mums to reikėjo, kad mus išmurkdytų ir susivoktume. Pusfinalis su rusėmis buvo labai sunkus, po pirmos partijos jau galvojome, kad nieko gero nebebus.“
Tikisi, kad paskatins tinklinio populiarumą
Kai eini į varžybas, žinai, kad niekas už dyką neduos, reiks pačiai pasiimti.
Žaisti nebuvo lengva ne tik dėl pajėgių varžovių, bet ir dėl alinančio karščio. Paskutinę varžybų dieną Kipre pavėsyje buvo 38 laipsniai karščio. Monika ir Ieva pripažįsta, kad pagrindinis jėgų šaltinis, padėjęs nugalėti visas ir triumfuoti, buvo begalinis noras: „Kai eini į varžybas žinai, kad niekas už dyką neduos, reiks pačiai pasiimti. Prieš finalą apskritai nebuvo jokio streso. Tokia keista vidinė būsena, lyg transas. Kai atsilikome nuo varžovių, paėmėme minutės pertraukėlę ir pasakėme sau, kad žaidžiame finale ir reikia susiimti.“
Merginos pergalės jausmo apibūdinti nesugebėjo: „Tai tiesiog nenusakoma. Tai reikia pajausti, o ne nusakyti. Lyg geriausias gyvenimo sapnas. Pergalės akimirką viduje kažkas sprogsta, plyšta. Taip, mes laimėjome pasaulio čempionatą. Nežinai, kaip save išlieti.“
 |
| Ieva Dumbauskaitė |
Čempionės tikisi, kad visa Lietuva džiaugiasi jų pergale ir ji paskatins tinklinio populiarėjimą Lietuvoje. Jau po praeitų metų čempionato vaikų, norinčių lankyti tinklinį, labai padaugėjo.
Geri rezultatai nelieka nepastebėti
Sulaukėme ir įvairių pasiūlymų. Jie buvo konkretūs ir pinigine išraiška. Kai kurie tai darė abstrakčiau, kai kurie tiesiai.
Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas ir merginų treneris Marius Vasiliauskas sakė, kad turnyre iš 34 komandų apie 15 buvo panašaus pajėgumo: „Bet kuris duetas galėjo nugalėti ir čia būtume susirinkę visai kitaip. Monika ir Ieva nugalėjo stiprias varžoves, kad laimėtų turnyrą.“
Federacijos prezidentas prasitarė, kad po varžybų buvo pasiūlymų ir iš kitų valstybių: „Čempionatui pasibaigus mus su treneriu Tadu Donėla pasikvietė ir kitų šalių federacijų atstovai, kurie bandė sužinoti, kas įvyko, kaip mes taip iškilome tinklinio pasaulyje. Lietuvos pergalė visus nustebino. Sulaukėme ir įvairių pasiūlymų. Jie buvo konkretūs ir pinigine išraiška. Kai kurie tai darė abstrakčiau, kai kurie tiesiai. Šalių aš neįvardinsiu, bet naftos jos turi. Jie mato, kad žmonės per dvejus metus pasiekė gerus rezultatus ir jie to nori. Buvo kalbėta ir apie trenerius ir apie pačias sportininkes."
Tinklinis – ne krepšinis
Lietuviai sulaukė ir tarptautinės federacijos pasiūlymo, organizuoti Europos iki 20 metų čempionatą Vilniuje. „Pernai Europos čempionatui iš valstybės organizatoriai negavo nieko, Vilniaus savivaldybė skyrė 10 tūkst. litų. Tuomet turnyrą išgelbėjo seimo narys Dainius Budrys, kuris atkreipė dėmesį į šią sporto šaką. Jeigu viskas gerai klostysis, galbūt bus įmanoma ir kitų metų Europos čempionatas“, – skundėsi valstybės abejingumu M.Vasiliauskas.
 |
| Monika Povilaitytė |
Seimo narys ir Lietuvos tinklinio garbės prezidentas D.Budrys sveikino merginas ir džiaugėsi, kad Lietuva turi šį tą daugiau nei tik krepšinį: „Turime labai gražius nuopelnus. Pernai merginos sugebėjo laimėti Europos čempionatą, šiemet – pasaulio. Labai maloniai merginos visus nustebino ir iš Kipro parvežė pasaulio auksą. Tikimės, kad visi įvertins trenerių darbą ir pavyks atkreipti dėmesį į tinklinio finansavimą. Žinome, kad tinklinis nėra krepšinis, bet turėdami tokius rezultatus, turime puoselėti sporto šaką. Reikia naujų aikštynų, nes nebetelpa norintys užsiimti šiuo sportu."
