Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pirmą kartą Kaune rengiama Olimpinė diena stebins sporto šakų ir dalyvių gausa

Spaudos konferencija
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Spaudos konferencija
Šaltinis: 15min
0
A A

Kiekvienais metais birželio mėnesį pasaulyje minima Olimpinė diena šiemet Lietuvoje bus išskirtinė. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir Kauno miesto savivaldybė birželio 7-ąją žada surengti didžiausią iki šiol tokio pobūdžio šventę, kurioje sportinėje ir kultūrinėje programose varžysis per tris tūkstančius dalyvių.

Ąžuolynas pulsuos olimpiniu ritmu

Pasak LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės, planuojama, jog tai bus didžiausia iki šiol Lietuvoje vyksianti Olimpinė diena, apjungianti sporto federacijų programas, Lietuvos mokyklų žaidynių finalus ir olimpinio švietimo projektą „Olimpinė karta“.

„Visi žinome, kad sportuoti sveika, tačiau šiuolaikinių žmonių gyvenimo būdas – labai nejudrus. Tikimės, kad Olimpinėje dienoje žmonės, o ypač jaunimas, atras motyvaciją sportuoti. Norime, kad nesportuojantys žmonės rastų sau tinkančią ir patinkančią sporto šaką, o pažengę sportininkai galėtų pademonstruoti savo sugebėjimus ir įkvėpti kitus“, – šiandien spaudos konferencijoje sakė Daina Gudzinevičiūtė.

Olimpinėje dienoje bus galima išvysti ir ne vieną puikiai žinomą mūsų šalies olimpietį. Jau aišku, kad deglą estafetėje iki S.Dariaus ir S.Girėno paminklo neš Austra Skujytė, Rytis Sakalauskas, Rugilė Binevičienė, Saulius Binevičius, Tomas Bardauskas, Gintarė Venčkauskaitė, Rita Ramanauskaitė ir Rūta Paškauskienė.

„Kartu su visais kauniečiais džiaugiuosi, jog Olimpinė dieną pirmą kartą vyks mūsų mieste. Tikiu, kad tai bus geriausiai suorganizuota ir gausiausia tiek sportininkų, tiek ir žiūrovų prasme Olimpinė diena per visą šalies istoriją“, – vylėsi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

25 sporto šakos

Ąžuolyne, beveik 20 tūkst. kv. m. plote, bus pristatytos 25 sporto šakų „aikštelės“ – sporto federacijos organizuos parodomąsias varžybas, rengs pramogines rungtis ir pamokas. Sporto mėgėjai galės sudalyvauti Olimpinės mylios, 5 ir 10 km bėgimuose, varžytis šeimų stalo teniso turnyre ar išbandyti vis labiau populiarėjančias Crossfit treniruotes.

Tik pradedantys sportuoti arba iki šiol nesportavę šventės dalyviai galės pajudėti masinėje mankštoje, dalyvauti šiaurietiško ėjimo žygyje, badmintono turnyre, irkluoti, minti dviratį, fechtuotis, spardyti futbolo kamuolį, mušti golfo kamuoliuką, išmėginti taiklumą krepšinio aikštelėje, pamėtyti regbio kamuolį, pašaudyti iš lanko ar ginklo, stebėti imtynes, gatvės gimnastikos čempionatą, gatvės šokėjų pasirodymus ar tiesiog pabendrauti su olimpiečiais.

Kartu su LTOK Olimpinę dieną minės ir Lietuvos paraolimpinis komitetas. Šventės metu vyks daug neįgaliųjų sportininkų varžybų – nuo smiginio iki tinklinio.

Devyniose Kauno miesto arenose ir sporto bazėse vyks Lietuvos mokyklų žaidynių finalinės varžybos. Daugiau nei 1200 mokinių iš visos Lietuvos rungsis futbolo, krepšinio ir tinklinio aikštelėse, kovos dėl geriausių stalo tenisininkų, lengvaatlečių, kalnų dviratininkų ir kvadrato žaidėjų vardo.

Istorija skaičiuoja pusę amžiaus

Šventės ištakos siekia gilius 1948-uosius. Tų metų sausio mėnesį 42-oje Tarptautinio olimpinio komiteto sesijoje Sankt Morice (Šveicarija) buvo pritarta Olimpinės dienos idėjai. Šią dieną minimas 1894 m. birželio 23 d. vykęs Pasaulinis sporto kongresas Sorbonoje, kur buvo nutarta įkurti Tarptautinį olimpinį komitetą bei atnaujinti olimpines žaidynes. Birželio 23-oji žymi šių laikų olimpinio sąjūdžio pradžią.

1948 m. pirmąjį kartą olimpinė diena buvo organizuojama Austrijoje, Belgijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Šveicarijoje, Urugvajuje bei Venesueloje. Pirmasis Olimpinės dienos bėgimas (Olympic Day Run) buvo suorganizuotas 1987 metais, kuriame 10 km distanciją įveikė 45 šalių gyventojai.

Lietuvoje – nuo 1989-ųjų

Lietuvoje pirmą kartą Olimpinė diena buvo surengta 1989 m. gegužės 13 d. Gedimino pilyje olimpinis čempionas Šarūnas Marčiulionis uždegė deglą, kuris estafete keliavo per Lietuvą, Latviją, pasiekė Estijos sostinę Taliną.

Pasak Lietuvos olimpinio fondo direktoriaus Vitalijaus Vasiliausko, šiemetinė šventė bus graži įžanga į tarptautines vaikų žaidynes, kurias Kaunas planuoja priimti 2017 metais. „Planuojame, jog iš viso be miesto svečių, programose varžysis ir dalyvaus per 3,5 tūkst. dalyvių. Tas skaičius labai panašus į tą, kurį tikimės pritraukti per tarptautines vaikų žaidynes. Taigi turėsime puikią repeticiją", – kalbėjo V.Vasiliauskas.

LTOK prezidentės teigimu, viliamasi, kad kiekvienais metais ši sporto šventė ras prieglobstį vis kitoje šalies savivaldybėje.

„Šiemet pirmą kartą Olimpinės dienos estafetę perleidžiame Kaunui. Tikimės, kad nuo šiol šventė kasmet vyks vis kitame mieste“, – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką