Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Plento dviračių taurės iniciatorius Deividas Vileniškis: „Varžybose ne visada laimi stipriausias“

Deividas Vileniškis
Deividas Vileniškis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Augantis sporto mėgėjų ratas Lietuvoje ne tik didina sporto inventoriaus pardavimus, skatina savivaldybes investuoti į krepšinio, teniso aikštelių įrengimą ar baseinų statybą, bet ir „atpučia“ į Lietuvą naujas sporto tendencijas.

Prieš kelerius metus pirmą kartą organizuotos plento dviračių varžybos šiemet peraugo net į šešių etapų „Bigbank plento taurę“, kurioje kviečiami varžytis tiek mėgėjai, tiek profesionalūs dviratininkai. Apie varžybas, plento ir kitų dviračių skirtumus, sportą ir laisvalaikį su dviračiu pasakojo  šių varžybų iniciatorius Deividas Vileniškis.

Dviračių mados Lietuvoje

Pasak D.Vileniškio, plento dviračių sportas Lietuvoje egzistuoja nuo neatmenamų laikų, tiesa, daugiausiai tik tarp trenerių ir treniruojamų vaikų. Tarp mėgėjų ši dviračių mada pradėjo plisti apytiksliai prieš dešimt metų ­– tuomet Kaune įvyko pirmosios kalnų dviračių varžybos, kurias organizavo Lietuvos dviračių federacija. Vėliau, atsiradus gausesniam plento dviračių mėgėjų ratui, pradėtos organizuoti ir plento dviračių varžybos.

Dviračių mėgėjai džiaugiasi, kad pagaliau ir Lietuvoje šis sportas tapo populiarius. Žmonės suprato, jog iškeisti automobilį į dviratį arba pasirinkti jį kaip laisvalaikio leidimo formą yra ne tik smagu, bet ir naudinga.

„Pagal gyvenimo būdą žmonės renkasi ir dviračius – vieni perka miesto dviračius ir važinėja su jais į darbą arba po kelis kilometrus savaitgaliais, kiti renkasi kalnų dviračius, kurie labiau tinka važinėti neasfaltuotais takais ir parkais, dar kiti pajunta, jog nori ir gali numinti net ir po šimtą kilometrų per dieną. Tuomet geriausiai tinka plentinis dviratis, kuris sukurtas greitoms trasoms“, - pasakoja D. Vileniškis.

Plentinis dviratis – koks jis?

Pamatę plentinį dviratį žmonės plika akimi pastebi, kad tai – kitokia transporto priemonė. Jis išsiskiria lenktu rėmu, nuleistomis vairo rankenomis, kurios yra žemiau nei sėdynė, siauromis padangomis, platesniais nei įprastų dviračių stipinais. Dviračio dizainas sukurtas aukojant patogumą tam, kad jis būtų kuo greitesnis.

Dažniausiai važinėjantys plento dviračiu, turi ir dar vieną, kuris yra skirtas praktiškam naudojimui – nusigauti iš taško A į tašką B, todėl, kad plento dviratis visiškai netinkamas važiuoti miške ar žvyrkeliu. 

„Tarptautinė dviračių federacija yra nustačiusi labai konkrečius normatyvus, kuriuos turi atitikti lenktyninis dviratis – nuo ratų dydžio iki atstumų tarp vairo ir ratų.

Dviračiai šiuo atžvilgiu nenusileidžia sportiniams automobiliams. Plento dviračių taurėje tokie kriterijai ir apribojimai nėra taikomi. Tai šventė, skirta sporto mėgėjams, kur galima pasivaržyti su draugais, kaimynais važiuojant tiek su miesto, tiek su kalnų, tiek su plento dviračiais“, - sako D. Vileniškis.

Pasak dviračių sporto mėgėjo, plento ir kalnų dviračių varžybos, kaip ir patys dviračiai, yra labai skirtingos. Plento varžybos reikalauja strategiško mąstymo, gebėjimo važiuoti komandoje, todėl tokiose varžybose ne visada laimi tas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo stipriausias. Nugalėtoju tampa dviratininkas, kuris sugeba pasinaudoti konkurentų užuovėja ir proporcingai paskirsto savo energiją.

„Kartais laimi tas, kuris visas varžybas taupė savo jėgas ir tik finišo tiesiojoje visus aplenkė - kai likusieji jau nebeturėjo jėgų. Kalnų dviračių varžybose vienareikšmiškai dažniausiai laimi stipriausias. Jei nesi pakankamai stiprus ir pasiruošęs, tai laimėti tokias varžybas yra labai sudėtinga“, – teigia D. Vileniškis.

Važinėjantys plentiniu dažnai turi ir dar vieną dviratį

D.Vileniškis pasakoja, kad posakis, jog plento dviračiai tinka tik adrenalino mėgėjams, yra mitas. Atvirkščiai, pasak jo, tai – sportas, kuris tinka visiems, mėgstantiems sveiką gyvenseną ir aktyvumą.

„Tikrų sportininkų-dviratininkų Lietuvoje yra labai nedaug, o dauguma važinėjančių yra tiesiog mėgėjai. Tai yra ištvermės sportas, kuris reikalauja labai daug jėgų ir treniruočių. Yra žmonių, kurie mėgsta ištvermės sportą, jį kultivuoja ir iš to gauna daug malonumo. Aš esu vienas iš jų“, – sako D. Vileniškis.

Prie plento dviračio priprantama pamažu. Retai pasitaiko, kad žmogus, norintis išbandyti dviračių sportą, iškart rinktųsi būtent plentui skirtą dviratį. Pabandžius miesto ir kalnų dviračius, kai kurie tiesiog pajunta, kad nori treniruoti save ir pereina prie ilgesnių trasų, didesnio greičio.

„Dažniausiai važinėjantys plento dviračiu, turi ir dar vieną, kuris yra skirtas praktiškam naudojimui – nusigauti iš taško A į tašką B, todėl, kad plento dviratis visiškai netinkamas važiuoti miške ar žvyrkeliu.

Nors jis rieda greičiau ir su juo galima įveikti didelius atstumus, jame nėra amortizacijos, o užkliuvus už didesnio akmens dviratis tampa sunkiai valdomas. Todėl, jei ieškote mašinos pakaitalo važiuoti į darbą arba tiesiog norite pasivažinėti su vaikais po parką, plento dviračio rinktis nereikėtų“, - pataria D. Vileniškis.

Plentu ir po vieną, ir su kompanija

Plento dviračių mėgėjai džiaugiasi, kad per pastaruosius metus labai išaugo ir vairuotojų sąmoningumas. Jei seniau važinėjant plentu dažnai būdavo galima išgirsti automobilių garsinius signalus ir matyti nepasitenkinusius vairuotojus, tai šiandien jie yra daug tolerantiškesni.

Saugumo prasme situacija taip pat keičiasi – tiek dviratininkai, tiek automobilių vairuotojai laikosi atsargumo priemonių, vieni kitus užleidžia, saugiai aplenkia. Tiesa, vaikams plente ne vieta – eismas ten didžiulis, be to, reikia žinoti bent pagrindines kelių eismo taisykles.

„Dažniausios trasos aplink Vilnių, kuriose galite sutikti plento dviračių mėgėjus yra link Sudervės ir Maišiogalos, kai kurie mėgsta ir Minsko plentą. Taip pat nenustebkite, jei važiuodami autostrada pamatysite ne vieną, o visą grupelę minančių dviratininkų.

Saugumo prasme situacija taip pat keičiasi – tiek dviratininkai, tiek automobilių vairuotojai laikosi atsargumo priemonių, vieni kitus užleidžia, saugiai aplenkia.

Forumuose, kur bendrauja dviračių mėgėjai, vyksta ne tik diskusijos; čia galima rasti ir kvietimų kartu pasitreniruoti. Juk vienam dvi valandas minti tiesiu plentu nėra taip įdomu kaip su draugu ar kolega“, - pasakoja D. Vileniškis.

Būtent dėl pomėgio burtis į grupes ir klubus, šiais metais „Bigbank dviračių taurėje‘2014“ bus galima varžytis ne tik individualiai, bet ir su komandos draugais.

Dalyvauti šiose varžybose kviečiami tiek mėgėjai, tiek profesionalūs dviratininkai. Mėgėjai savo jėgas galės išbandyti trumpesnėje distancijoje (40 km), o profesionalai – pilnoje distancijoje (80 km). Registruotis vienam ar keliems varžybų etapams galima www.dviraciusportas.lt. Pirmasis varžybų etapas – balandžio 27 d. Birštone.

 

Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką