Sekite 15min Google
Dabar jis – Zarasų rankinio klubo „Ežerietis“ vyriausiasis treneris, tačiau jo paties kelias į rankinį prasidėjo dar vaikystėje.
Žygimanto senelis buvo rankinio treneris, išugdęs ne vieną garsų šios sporto šakos žaidėją. Rankinį žaidė ir jo patėvis, tad ilgai laukti nereikėjo – dar antroje klasėje Žygimantas pats atsidūrė treniruotėje.
„Kai mama nuvedė į treniruotę, ji man pasakė: „Rankinį kieti vyrai sportuoja“. Taip ir pradėjau“, – prisimena Žygimantas.
Nuo tada rankinis tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi. Po mokyklos jis pasirinko Kūno kultūros studijas Lietuvos edukologijos universitete, tad studijuoti išvyko į Vilnių, kur tęsė ir žaidėjo karjerą.
Iš Zarasų – į aukščiausią lygį
Vilniuje Žygimantas buvo pakviestas žaisti rankinio klubo „Šviesa“ antrojoje komandoje. Vėliau jis pateko ir į pagrindinę ekipą, rungtyniavusią aukščiausioje Lietuvos rankinio lygoje.
„Žaidžiau linijos pozicijoje, visko per tuos metus būta – teko nemažai ir traumų gydytis“, – pasakoja jis.
Prieš pat COVID-19 pandemiją jam buvo pasiūlyta tapti antruoju „Šviesos“ komandos treneriu. Netrukus jis perėmė ir pagrindinės ekipos vairą – nuo 2020-ųjų tapo aukščiausioje lygoje žaidžiančios komandos vyriausiuoju treneriu.
Šis etapas buvo vienas sėkmingiausių jo karjeroje. „Tuo metu pirmą kartą „Šviesos“ istorijoje laimėjome net keturis Lietuvos čempionatus iš eilės“, – su pasididžiavimu sako Ž. Sinkevičius.
Jis pasakoja, kad komandai teko išbandyti jėgas ir Europos taurėje, tačiau toli joje nukeliauti nepavyko. Tačiau prizinių vietų būta dalyvaujant Baltijos lygoje.
Atrodytų, Žygimantas turėjo visas priežastis likti Vilniuje, tačiau po ketvirtą kartą laimėto Lietuvos čempionato jis sulaukė skambučio iš Zarasų.
Skambutis, pakeitęs planus
„Prieš porą metų, važiuojant dviračiu namo iš darbo sulaukiau skambučio iš Zarasų. Tąkart gavau pasiūlymą atvykti į Zarasus, atgaivinti rankinio tradicijas ir suburti komandą“, – pasakoja Žygimantas.
Pasiūlymas privertė gerai pasvarstyti: likti Vilniuje ar grįžti į gimtuosius Zarasus, kuriuose rankinis kadaise buvo viena svarbiausių sporto šakų, tačiau stiprios suaugusiųjų komandos jau kurį laiką nebuvo. Vyras svarstė ir dar vieną variantą – pasukti į žmonos Ugnės gimtinę Alytų, kuriame taip pat yra aukščiausiu lygiu žaidžianti rankinio komanda.
Vis dėlto šeima pasirinko Zarasus.
„Turiu pripažinti, iki šios dienos sulaukiu aštrių klausimų iš žmonos dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo, tačiau juoko forma. Įsikūrėme ir čia mums patinka“, – šypsosi Žygimantas.
Rankinį teko burti beveik iš naujo
Sugrįžęs į Zarasus treneris rado miestą, kuriame rankinio tradicija niekur nebuvo išnykusi.
„Rankinis čia visą laiką buvo populiarus. Tai buvo pagrindinė sporto šaka. Jį čia žaidė ir seneliai, ir proseneliai. Tačiau kažkuriuo metu nebebuvo gerai žaidžiančios komandos. Veteranai vis dar laimėdavo čempionatus, pavieniai žaidėjai išvažiuodavo žaisti į aukščiausias lygas, tačiau stiprios komandos nebebuvo“, – pasakoja treneris.
Todėl pirmasis iššūkis buvo ne taktika ar rezultatai, o žmonės – reikėjo suburti komandą.
Šiandien „Ežeriečio“ ekipą sudaro Zarasų sporto centro auklėtiniai. Tačiau kai kuriuos žaidėjus į aikštelę teko susigrąžinti po ilgesnės pertraukos.
„Pamenu dar Vilniuje važiuojant į darbą, tuo metu dar sužadėtinė Ugnė klausė: ką mes Zarasuose veiksime, jei ten stiprios rankinio komandos nėra? Kai kurie žaidėjai rankinio kamuolio nebuvo lietę ir daugiau nei penkerius metus. Tad skambinau, kalbėjau, taip vėl suformavome komandą. Nebuvo lengva, nes kai kurie šia idėja netikėjo, manė, kad tai trumpalaikis planas. Visgi įrodėme, kad esame rimtai nusiteikę“, – sako treneris.
Šiuo metų Zarasų Rk „Ežerietis“ rungtyniauja Lietuvos rankinio pirmojoje lygoje, varžysis mažojoje ir LRF taurėse, bei turi tikslą kitamet rungtyniauti aukščiausioje Lietuvos rankinio lygoje. „Praėjusį sezoną reguliariajame čempionato etape komanda užėmė septintą vietą ir nedaug trūko, kad patektų į finalinį ketvertą. Komandoje turime daug jaunų ir ambicingų rankininkų, o šiemet pasipildėme ir 4 legionieriais iš Ukrainos“, – dalinasi vyr. treneris Žygimantas.
Sirgaliai važiuoja paskui komandą
Kad rankinis Zarasuose žmonėms rūpi, rodo ir sirgalių palaikymas. Nors oficialaus fanų klubo „Ežerietis“ neturi, komanda jaučia nemažą vietos bendruomenės dėmesį.
„Sirgaliai būna net užsisako autobusą ir važiuoja komandos palaikyti ir į kitus miestus. Oficialaus fanų klubo nėra, tačiau palaikymas didelis“, – džiaugiasi treneris.
Tokio palaikymo, anot Žygimanto, reikia ne tik per pergales. Jaunai komandai ypač svarbu žinoti, kad žmonėms rūpi tai, ką ji daro aikštelėje.
O ateityje treneris Zarasuose norėtų matyti ne tik vyrų komandą. Jo manymu, mieste galėtų atsirasti ir moterų rankinio ekipa. Tam, žinoma, pirmiausia reikėtų suburti norinčias žaisti merginas.
