Pasak pranešimo spaudai, prioritetinėms ir strateginėms sporto šakoms tenka didesnė valstybės skiriamų lėšų dalis – daugiau nei 70 proc. visoms pripažintoms federacijoms numatytų lėšų. Aiškių kriterijų, kuriuos turi atitikti prioritetinės ir strateginės sporto šakos, iki šiol nebuvo.
Pareiga patvirtinti prioritetines ir strategines sporto šakas departamentui numatyta Kūno kultūros ir sporto įstatymu.
KKSD generalinio direktoriaus Klemenso Rimšelio teigimu, bet kuri tvarka duoda daugiau aiškumo, skaidrumo, objektyvumo. „Valstybė turi pasirinkti svarbiausias sporto plėtotės kryptis. Mūsų manymu, sporto šakos pozicijas apsprendžia jos masiškumas ir sportininkų pasiekimai“, – sakė K.Rimšelis.
Prioritetinėmis šakomis gali būti olimpinės sporto šakos, kadangi olimpinės žaidynės turi susiformavusią ir aiškiai apibrėžtą konkurencijos sistemą.
Prioritetinė sporto šaka turi tenkinti arba didelio masiškumo, arba labai aukšto sportinio rezultato kriterijus, t.y. sporto šaką praktikuojančių žmonių metinis vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 2400 arba šios sporto šakos sportininkai olimpinėse žaidynėse turi būti užėmę 1-3 vietas (arba pirmą vietą pasaulio čempionate).
Sporto šaka gali būti prioritetinė ir su mažesniais reikalavimais masiškumui ir rezultatui, tačiau tuomet turi tenkinti abu kriterijus. Taigi jei sporto šakos masiškumo rodiklis – nuo 800-2400 sportuojančių, papildomai reikia pasiekimo – pvz. Europos čempionate 1-3 vietos, jei sportuojančiųjų skaičius mažesnis nei 800 – papildomai reikia dviejų pasiekimų, nurodytų įsakyme.
Strategine tampa ta prioritetinė sporto šaka, kuri atitinka pačius aukščiausius prioritetinei šakai keliamus reikalavimus, atskirai nurodytus įsakyme.
Atskiri pasiekimų reikalavimai dėl sporto šakos specifikos nustatyti tenisui, nes šioje sporto šakoje pasaulio ir Europos čempionatai nerengiami. Tose sporto šakose, kuriose pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoje jų organizuojamos pasaulio taurės varžybos, įskaitoma pasaulio taurės galutinė vieta.
Naujus kriterijus šiuo metu tenkina 18 sporto šakų, kurios tampa prioritetinėmis: baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, imtynės, irklavimas, krepšinis, lengvoji atletika, plaukimas, šiuolaikinė penkiakovė, futbolas, rankinis, stalo tenisas, sunkioji atletika, šaudymas, tenisas, tinklinis. Iš jų 11 pirmųjų atitinka strateginėms sporto šakoms keliamus reikalavimus.
Nauji kriterijai patvirtinti 2013–2016 metams. Prioritetinių valstybės ir strateginių sporto šakų sąrašai 4 metų ciklui gali būti papildomi, jei sporto šaka atitinka kriterijus, tačiau šiuo laikotarpiu sporto šakos negali būti išbrauktos.
