Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2016 rugsėjo 3d. 19:00

Parolimpinės rinktinės narė Ramunė Adomaitienė: kasdien keliasi su saule vardan savo svajonės

Ramunė Adomaitienė
Nanook / Ramunė Adomaitienė

Keturi suaugę žmonės ir dvejų metų mergaitė beveik kasdien ateina prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės reanimacijos skyriaus langų. Jie tai daro jau mėnesį ir visą laiką sustoja toje pačioje vietoje.

Suaugusieji kalbasi apie įvairius dalykus, aptaria naujienas, mažytė tuo metu šūkauja ir dainuoja. Visi stengiasi kuo daugiau triukšmauti, kartas nuo karto pažiūrėdami į pravirą langą. Dažniausiai nieko neįvyksta, ir kompanija, praleidusi čia kelias valandas, lėtai pasuka namų link taip ir nepamačiusi žmogaus, dėl kurio buvo atėjusi.

Ši kasdienė rutina pasikeis tik 1997 m. rudenį, kai paskambins gydytojas ir pasakys, kad lengvaatletė Ramunė Adomaitienė – mažytės mama ir suaugusiųjų dukra bei sesuo – pagaliau atsibudo iš komos. Ir pridurs, kad pirmas žodis, kurį ji ištarė, buvo „bėga“.

Keli pasaulio rekordai, du aukso, trys sidabro medaliai ir viena pasaulio čempionatų bronza, antra ir trečia vietos Europoje – tokią informaciją apie Ramunės pasiekimus neįgaliųjų sporte teikia Tarptautinis parolimpinis komitetas.

Pati Ramunė šių skaičių patvirtinti negali, nes juokdamasi sako, kad niekada nebandė skaičiuoti savo apdovanojimų. Vienintelis dalykas, kurį ji žino tiksliai – tai, kad jos kolekcijoje vis dar nėra parolimpinio medalio. Nuo jo 2012 m. Londone šuolių į tolį rungtyje 4,67 m nušokusią Ramunę skyrė vos vienas centimetras. Tačiau 2016 m. ji sugrįžo į Lietuvos rinktinę ir tapo vienintele dalyve moterimi, važiuojančia į Rio de Žaneiro parolimpiadą.

VISAS MULTIMEDIJOS PROJEKTAS APIE LIETUVOS PAROLIMPIEČIUS „GALIA NUGALĖTI“ – ČIA.

Sporto vienvaldystė

Su lengvąja atletika Ramunė susipažino anksčiau nei išmoko vaikščioti.

„Nežinau, kiek man tada buvo metų, bet į sporto salę pradėjau eiti nuo mažens. Stovėdavau ten su suknia iki bambos, sandalais, surištu kuoduku ir bandžiau vadovauti vyresniems. Nors pati dar nesitreniravau, jau dalyvavau sportiniame procese ir visus pažinojau“, – juokiasi Ramunė, taip ir nesugebėjusi prisiminti dienos, kai pirmą kartą pamatė stadioną.

Jos mama Algina Vilčinskienė sutinka, kad dukros gyvenime sportas buvo visada, nes su lengvąja atletika Ramunė susipažino anksčiau nei išmoko vaikščioti – dar gulėdama vežimėlyje ji jau matė, kaip jos trenere dirbanti motina ruošia auklėtinius varžyboms. Aplinka, dešimtkovininko tėčio ir Lietuvos rekordininkės mamos genai padėjo pagrindą susieti savo gyvenimą su fizine veikla, todėl pradėjusi lankyti pradinę mokyklą Ramunė nusprendė, kad nori tapti profesionalia lengvaatlete ir dalyvauti olimpiadoje, kurią nuolatos stebėdavo per televizorių. Nuo to laiko į klausimą, kuo norėtų būti užaugusi, ji visada atsakydavo: „Tik sportininke!“, o daugelio vaikiškų piešinių siužetais tapo jos bėgimai, šuoliai ir metimai.

Nanook/Ramunė Adomaitienė
Nanook/Ramunė Adomaitienė

„Jei kalba ėjo apie sportą, Ramunėlė būdavo labai užsispyrusi. Net tada, kai mokytojai palikdavo po pamokų, ji išmesdavo kuprinę pro langą ir kartu su draugėmis bėgdavo į treniruotę. Net į savo išleistuves nėjo, nes nenorėjo praleisti užsiėmimų“, – kalbėdama apie dukros vaikystę Algina pradeda šypsotis, nors prieš keturiasdešimt metų dėl tų pačių dalykų galėdavo ir supykti. Tačiau vis tiek visada palaikė Ramunę, kuri tęsė treniruotes net ir išvažiavusi iš gimtosios Klaipėdos į Vilnių, kur tik pradėjusi studijuoti geografiją Pedagoginiame institute beveik iš karto perėjo į Kūno kultūros fakultetą.

Čia Ramunė rimtai ruošėsi daugiakovei, savanoriškai atsisakiusi gyvenimo už maniežo ar stadiono. Pasimatymai, studentų vakarėliai, net Kūčių vakarienė namie – viskas, kas galėjo bent truputį blaškyti treniruotėms skirtą dėmesį, buvo nustumta į antrą, trečią, o gal net į dešimtą planą.

Savo jaunystę, ambicijas ir jėgas Ramunė skyrė tik šuoliams, bėgimams ir metimams, kurie sudaro daugiakovės rungtį. Po kurio laiko pastangos per treniruotes virto rezultatais per varžybas ir Ramunė laimėjo Lietuvos čempionato sidabrą. Atrodė, atėjo metas pasiekti dar daugiau, tačiau pabaigusi studijas ir nepatekusi į Sovietų Sąjungos rinktinę, ji turėjo grįžti namo į Klaipėdą. Nematant tolimesnės perspektyvos, mintys apie profesionalią lengvaatletės karjerą kasdien nyko, kol vieną dieną dingo visai. Tada vietoje olimpinės aprangos, apie kurią Ramunė svajojo vaikystėje, ji apsivilko sportinį kūno kultūros mokytojos kostiumą ir nuėjo dirbti į vidurinę mokyklą.

Karšta diena ir netikėtai prasidėjęs ruduo

Ji negali prisiminti, kas tiksliai įvyko tą dieną ir visą istoriją žino tik iš liudininkų žodžių.

Išėjusi iš profesionalaus sporto, Ramunė vis tiek neišsiskyrė su fizine veikla – net ir treniruodama mokinius, kartais palenktyniaudavo su vyresnių klasių vaikinais. Vienintelis gyvenimo įvykis, trumpam išstūmęs buvusios lengvaatletės varžybų ir treniruočių ilgesį, buvo vestuvės ir dukros Robertos gimimas. Tačiau net ir nuoširdi gili meilė negalėjo išskirti Ramunės ir sporto, todėl, praėjus dvejiems metams, ji nuvedė Robertą į darželį, o pati išėjo į darbą.

„Buvo vasaros pabaiga, labai karšta diena. Aš grįžau po motinystės atostogų, reikėjo paruošti mokyklos sporto salę naujiems mokslo metams. Tačiau atvažiavo mano vyras ir pasiūlė kartu su juo nuvežti tepalus į Šilutę. Aš visą laiką jį lydėdavau, tad ir dabar kolegos pasakė: „Važiuok, nereikia čia dirbti, atiduodame tave.“ Na tai mes ir išvažiavome. Išvažiavome ir nenuvažiavome“, – apie vieną lemtingiausių savo gyvenimo akimirkų Ramunė kalba labai ramiai, beveik buitiškai.

Ji negali prisiminti, kas tiksliai įvyko tą dieną ir visą istoriją žino tik iš liudininkų žodžių: nors degė raudonas šviesoforo signalas, jie su vyru važiavo per geležinkelio pervažą, mašinos ratas įstrigo bėgiuose ir į juos įvažiavo atlėkęs traukinys. Toliau – greitoji, operacija ir mėnuo komoje.

Mašinos ratas įstrigo bėgiuose ir į juos įvažiavo atlėkęs traukinys. Toliau – greitoji, operacija ir mėnuo komoje.

„Paskambino Ramunės vyro mama. Verkdama pasakė: „Kęstas žuvo.“ Nieko nesupratau, klausiau: „Kas buvo? Kas?!“ Tik po kurio laiko sulaukėme skambučio iš ligoninės, mus tada kvietė atpažinimui... Manęs į vidų neleido, tai nuėjo vyras. Grįžęs pasakė: „Aš jos neatpažinau.“ Ji tada buvo visai be veido...“ – pasakoja Algina, iki šiol gerai prisimenanti kiekvieną prieš devyniolika metų vykusių įvykių detalę. Naktį po tos dienos ji praleido už operacinės durų, bijodama, bet laukdama atsakymo bei bandydama suregzti maldos žodžius, kuriuos išmoko Sibiro tremtyje. Pagaliau po aštuonių valandų operacijos išėjo gydytojas Vytautas Grykšas.

„Jis į žmogų buvo nepanašus – baltas, pervargęs... Tik prakaitas žliaugė. Aš dar jo klausiau: „Na kaip, išgyvens?“ Jis tik numojo ranka. Vėliau pasakė: „Nežinau, nežinau, nežinau“, – tęsia Algina. Ramunės būsena tada buvo sunkesnė nei jos vyro Kęstučio, kuris, kitaip nei galvojo jo mama, pranešusi Alginai apie avariją, buvo gyvas. Gulėdamas reabilitacijoje, jis kiekvieną dieną jautėsi vis geriau, tačiau po kurio laiko jo skrandyje atsivėrė opa. Apie šią lėtinę ligą nežinojo nei gydytojai, nei Kęstutis, visą vasarą jautęs skausmus, bet taip ir nenuėjęs pasitikrinti. Laiku nenustačius diagnozės, Ramunės vyro išgelbėti nepavyko, ir Kęstutis mirė.

(Ne)susitaikymas

Apie vyro mirtį ji sužinojo paskutinė – iš pradžių gulėjo komoje, vėliau atsibudo, bet galvojo, kad jai penkiolika ir ji vis dar Vilčinskaitė.

„Mama man sakė, kad negerai nešioti kryžių, kad tai kenkia gyvenimo karmai. Tačiau man šį kryželį kaip tik tais metais padovanojo vyras. Buvo mano gimtadienis ir aš neturėjau jokių minčių apie jokias karmas, todėl tiesiog užsikabinau jį“, – kalbėdama Ramunė pirštais pradeda sukioti kryželį, kurį ant kaklo nešioja iki šiol.

Apie vyro mirtį ji sužinojo paskutinė – iš pradžių gulėjo komoje, vėliau atsibudo, bet galvojo, kad jai penkiolika ir ji vis dar Vilčinskaitė. O po to, kai atmintis sugrįžo, gydytojai liepė laukti tol, kol ji nors truputį apsipras su tonomis užgriuvusios informacijos. Tačiau atidėlioti darėsi vis sunkiau, todėl vieną dieną, kai Ramunė buvo išvykusi reabilitacijai į Palangą, kur mokėsi vaikščioti iš naujo, jai buvo papasakota apie tai, kas nutiko.

„Ji nutilo ir viskas. Aš nežinojau, ką daryti“, – prisimena Algina, paprašiusi Kęstučio sesers pranešti šią žinią jos dukrai. Sužinojusi tiesą Ramunė tylėjo tris dienas, tačiau kodėl ji neištarė nė žodžio, neaiškina ir dabar. Tik sako, kad per dvejus metus buvimo kartu nespėjo pajusti vedybinio gyvenimo, kurio nepažinojo nei iki tol, nei paskui.

Bet pasinerti į depresiją Ramunei buvo per didelė prabanga – namie jos laukė mažoji Roberta, kuri tada nelabai galėjo suvokti, kokia nelaimė nutiko jos šeimai, bet viską matė iš močiutės ir senelio veidų.

Bet pasinerti į depresiją Ramunei buvo per didelė prabanga – namie jos laukė mažoji Roberta, kuri tada nelabai galėjo suvokti, kokia nelaimė nutiko jos šeimai, bet viską matė iš močiutės ir senelio veidų.

Pirmas susitikimas su mama įvyko neurochirurginiame kabinete, kuriame mergaitė iš karto apsiverkė. Ramunė prisimena, kad tik pamačiusi savo dukrą, tuoj pat ją atpažino: „Čia mano Roberta verkia“, – sakiau... Maniau, kad liūdi, nes ligoninės patalynė balta, o namie – spalvota. Taigi paprašiau, kad atneštų mūsų spalvotąją... Negalvojau, kad ji verkia dėl to, kad mano veidas susiūtas kaip kriaušė, juk į veidrodį nežiūrėjau du mėnesius. O ji manęs bijojo, drebėjo visa. Jai – dveji ir ji pamatė tokią mamą...“

Išėjusi iš ligoninės ir išvykusi į reabilitaciją Palangoje Ramunė žinojo, kad neištvers čia skirtų dviejų savaičių. Nors dar neseniai jai keitė visą kairę veido pusę, dantis, žandikaulį ir nosį, o ji pati sėdėjo vežimėlyje, Ramunė norėjo kuo greičiau grįžti pas Robertą, todėl nuo ryto iki vakaro treniravosi sanatorijos sporto salėje. Po keturių reabilitacijos dienų ji jau atėjo į valgyklą su ramentais, o dar po dviejų išvažiavo namo.

Nanook/Ramunė Adomaitienė
Nanook/Ramunė Adomaitienė

Viena iš nedaugelio

Grįžusi namo, Ramunė turėjo grįžti ir į gyvenimą. Ji stengėsi tai daryti taip, kaip buvo įpratusi – treniravosi, bandydama priversti dirbti sumedėjusį ir tarsi svetimą kūną. Tuo metu Ramunė negalvojo apie varžybas, bet vėliau, stebėdama kitos Lietuvos neįgaliųjų sportininkės Aldonos Grigaliūnienės pergales, susimąstė: „O gal verta pabandyti sportuoti profesionaliai?“ Ir, priėmusi sprendimą vėl grįžti į šį sektorių, beveik iš karto susidūrė su naujais sunkumais.

„Važiavome mes į Jurbarką, į Lietuvos neįgaliųjų varžybas. Tai ji ten bėgo, griuvo, vėl bėgo ir griuvo... Bet vis tiek laimėjo ieties metimą. O kai atėjo prie apdovanojimų, ją patraukė nuo pakylos ir pasakė: „Tu nebūsi apdovanota, nes esi sveika“, – Alginai kalbant apie dukros debiutą, jos balse ir dabar galima išgirsti slopinamo pykčio natas.

Anot jos, nenoras pabrėžti savo negalią ir parodyti, kad skauda žengiant kiekvieną žingsnį, lėmė tai, kad net ir gavusi F38 neįgalumo grupę, reiškiančią judėjimo sutrikimus, Ramunė iki šiol sulaukia komentarų: „Ko čia įsivaizdini, už kiek grupę nusipirkai?“ Tačiau ji nebekreipia į juos dėmesio ir kasdien keliasi kartu su saule, kad galėtų pradėti dieną sportuodama su savo šunimi, kuris, kaip sako pati Ramunė, buvo šalia jos nuo pat kėlimosi iš lovos pradžios.

Dabar ji ruošiasi jau trečiosioms parolimpinėms žaidynėms ir net nenutuokia, kad moterys su negalia šiose varžybose dar niekada nebuvo sudariusios daugiau trečdalio dalyvių, o pasaulinė statistika skelbia, kad net 93 proc. jų apskritai nedalyvauja sportinėje veikloje.

Nors vaikystėje ji piešdavo olimpinius žiedus, o ne parolimpinių žaidynių simbolį, dabar vis tiek mano, kad reikia džiaugtis tuo, ką turi.

Tačiau, net jei Ramunė žinotų šiuos skaičius, tikriausiai nekreiptų į juos jokio dėmesio, kaip nekreipia dėmesio į tai, kad beveik nejaučia ir nevaldo kairės veido pusės. Tik sako, kad žiemą dėl to labai nepatogu, nes pabalus sveikajai daliai, sužalotoji pradeda raudonuoti. Tačiau, kalbėdama apie tai, Ramunė juokiasi: „Nieko, užsidengi šaliku ir eini.“

O eina ji irgi ne visai lygiai – viena koja iki šiol nepaklūsta, todėl Ramunė vadina ją ramsčiu, įkištu į dubenį. Bet vis tiek sako, kad šoka į tolį ir be jos, nes reikalingas judesys yra jos kraujyje. Ir, nepaisant to, kad iš visų daugiakovės rungčių, kuriose ji dalyvavo anksčiau, šiandien liko tik ši, profesionalaus sporto pasekmės Ramunės negąsdina. Nors vaikystėje ji piešdavo olimpinius žiedus, o ne parolimpinių žaidynių simbolį, dabar vis tiek mano, kad reikia džiaugtis tuo, ką turi: „Ačiū Dievui ar ne ačiū, bet jis priartino mane prie svajonės. Ir dabar man atrodo, kad aš visada tokia buvau ir visada tokia būsiu.“

VISAS MULTIMEDIJOS PROJEKTAS APIE LIETUVOS PAROLIMPIEČIUS „GALIA NUGALĖTI“ – ČIA.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

24sek

Treti Eurolygoje – „Žalgiris“ po trilerio palaužė įspūdingai atgijusią CSKA

15min iš Belgrado 24sek

Besišypsantis Edgaras Ulanovas apie trilerį pabaigoje: „Geriau neklauskit“

Verslas

Italija netrukus turės naują Vyriausybę – ar tai lems kitą Europos krizę?

Vardai

„Žalgirį“ Belgrade palaikė 2000 sirgalių: tarp jų – ir Arvydo Sabonio žmona Ingrida

15min tema Aktualu

Nusikaltėlių slaptavietės (1): amžina kontrabandininkų ir muitininkų kova

Teisingumo herojai Aktualu

Teismo pirmininkės L.Bajorinienės patarimas besiskiriantiems: „Geriau bloga taika nei geras karas“

Vienbalsiai: „Atsarginiai“ paskelbė NBA sezono apdovanojimus

Savaitės Lietuvos įvykiai – 15min fotografų kadruose (2018 m. gegužės 14 d.-20 d.)

Aktualu

Vilniuje gyvenantis siras kaltinamas iššvaistęs kelių įmonių lėšas

Gyvenimas

Požymiai, kad jūsų draugas santykiuose patiria emocinę prievartą: kaip galite padėti

Tik Kaune: didžiausias miesto ąžuolynas ir vieni seniausių funikulierių Europoje

Pasaulis kišenėje

Šis tas apie grikius: kaip auga, kodėl malami akmeninėmis girnomis ir kuo kvepia jų blynai

Kultūra

15min rekomenduoja: kokių renginių nepraleisti kitą savaitę?

Vardai

Vyskupas Michaelis Curry pavogė karališkųjų vestuvių šou: Elizabeth II akivaizdoje priminė vergystę

Vardai

Jaunavedžiai princas Harry ir Meghan Markle atideda medaus mėnesį – iškart po vestuvių kibs į darbus

Gyvenimas

Kauniečių stilius miesto šventėje: duoklė amžinai madingiems džinsams

Maistas

Kulinarijos kursai geriausiame Lietuvos restorane: ko išmokau, kas nustebino, ar jau galiu vadintis šefe?

Kultūra

Panevėžio lėlių vežimo teatre lietuvių aktorius keičia ukrainiečiai

Aktualu

Kuršių mariose – gelbėjimo operacija apvirtus jachtai

15min iš Belgrado 24sek

„Žalgirio“ sirgaliai dominuoja Belgrade: emocijų audrą sukėlė Dalios Grybauskaitės poelgis

Naujienos

15min iš Belgrado 24sek

Šaras didžiuojasi „Žalgiriu“: „Europa dabar apie juos žino“

24sek

Treti Eurolygoje – „Žalgiris“ po trilerio palaužė įspūdingai atgijusią CSKA

15min iš Belgrado 24sek

Besišypsantis Edgaras Ulanovas apie trilerį pabaigoje: „Geriau neklauskit“

Aktualu

„MG Baltic“ gali sustabdyti Seimo NSGK išvadų skelbimą?

Vardai

Visų laukiamas karališkasis bučinys: kaskart santūrumo vis mažiau

Verslas

Italija netrukus turės naują Vyriausybę – ar tai lems kitą Europos krizę?

Po pergalės Paulius Jankūnas žėrė ir pokštus, ir rimtus išgyvenimus

Vilniečių emocijos stebint Kauno „Žalgrio“ kovą su Maskvos CSKA

24sek

Eurolygos finalas: Madrido „Real“ – Stambulo „Fenerbahče“

Vienbalsiai: „Atsarginiai“ paskelbė NBA sezono apdovanojimus

Sportas

Skandalas Lenkijoje: futbolo rungtynės virto pragaru – „Lech“ laukia bausmė

15min tema Aktualu

Nusikaltėlių slaptavietės (1): amžina kontrabandininkų ir muitininkų kova

Vardai

„Žalgirį“ Belgrade palaikė 2000 sirgalių: tarp jų – ir Arvydo Sabonio žmona Ingrida

Teisingumo herojai Aktualu

Teismo pirmininkės L.Bajorinienės patarimas besiskiriantiems: „Geriau bloga taika nei geras karas“

Maistas

Vartojimo mažinimas su „Zero Waste“ iniciatore Bea Johnson: nuo ko gali pradėti kiekvienas?

Gyvenimas

Požymiai, kad jūsų draugas santykiuose patiria emocinę prievartą: kaip galite padėti

Kultūra

15min rekomenduoja: kokių renginių nepraleisti kitą savaitę?

Verslas

Kauno klinikose – rekordinės investicijos

Aktualu

Italijos partijos sutarė dėl ministro pirmininko kandidatūros

Mokslas.IT

Kartoniniai žaislai ir suaugusiems vaikams: „Nintento Labo“ užkabino jautrią stygą

Grąžinti verta

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Daugiau skonio

Praktiški patarimai

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką