Paskutinėse rungtynėse Lietuvos rinktinė svečiuose 18:39 (9:20) pralaimėjo švedėms.
Grupės etape lietuvės patyrė visus 6 pralaimėjimus.
Po baigtos atrankos į 2026 m. Europos moterų rankinio čempionatą savo „Facebook“ paskyroje mintimis pasidalijo komandos vartininkė D.Androik.
Pateikiame jos publikacijos tekstą:
Ne kartais, bet visada atsiras žmonių, kurie nematys to darbo, kurį atlieka žaidėjos ir trenerių štabas už aikštelės ribų.
Jie matys tik tas kelias dešimtis minučių spindinčios šviesos, muzikos ir tribūnų staugimo – vieną rungtynių vakarą, kai viskas atrodo taip lengva ir gražu. Bet jie nematys, kokia to grožio kaina iš tikrųjų yra.
Kiek laisvo laiko yra atiduota.
Kiek rytų, kiek vakarų, kai draugai eina į kiną ar vakarienę, o tu esi salėje – kartoji tuos pačius derinius, kol jie tampa kūno atmintimi. Kiek savaitgalių, kai tu sėdi autobuse važiuodamas į kitą miestą.
Kiek nervų.
Kiek kartų po pralaimėjimo negali užmigti, nes galvoje sukasi kiekvienas praleistas metimas, kiekvienas neteisingas sprendimas. Kiek kartų po pergalės džiaugsmas trunka vos kelias valandas. Kiek ašarų duše po rungtynių, kai niekas nemato.
Nekalbant apie individualų darbą klubuose.
Kiek valandų papildomų treniruočių, kineziterapeutų kabinetų, mitybos planų, miego grafikų ir darbo su psichologais. Kiek paaukotų šeimos švenčių, vaikystės draugysčių, kurios tiesiog nutolsta, nes gyvenimas ėmė suktis tik apie vieną tikslą.
Kiek daug yra aukojama dėl vieno tikslo.
Tai ne hobis. Tai gyvenimo būdas, kuris reikalauja visko. Kūno. Laiko. Emocijų. Santykių. Kartais net sveikatos.
Todėl kitą kartą, kai matysite žaidėjas aikštelėje ir norėsite jas kritikuoti, prisiminkite:
Jos jau atidavė daugiau, nei kada nors galėjote pagalvoti.
Jos jau paaukojo dalį savo gyvenimo, kad jūs galėtumėte kelias valandas pabėgti nuo savojo ir pasimėgauti.
