Lietuvos oreivių draugijos prezidentas T.Gegevičius viliasi, kad kiti metai atneš ne mažiau džiaugsmo, o oreivių gretos toliau didės.
„Geresnio sezono turbūt ir įsivaizduoti neįmanoma. Pirma – ir svarbiausia – nebuvo jokių nelaimingų atsitikimų ar nelaimių. Antra, įvyko net ketverios varžybos Lietuvoje ir per visas jas orai buvo geri. Net Klaipėdoje, kur orai dažniausiai būna vėjuoti ir ne tokie palankūs oro balionams, įvyko 4 skrydžiai.
Be Klaipėdos, varžybos vyko Birštone, Alytuje ir Jonavoje. Džiaugiuosi, kad ir mažesni miestai vis daugiau dėmesio rodo oro balionų sportui ir nepabijo organizuoti varžybų“, – pranešime cituojamas oreivis.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad oreivių gretos ne tik plečiasi, bet ir jaunėja. Šiemet piloto licencijas gavo 5 nauji pilotai. Jauniausiems tėra 16 ir 17 metų.
Buvo paminėti du jubiliejai: vienas – pasaulinis, kitas – vietinis. „Lapkričio 21 dieną suėjo lygiai 230 metų nuo pirmo brolių Montgolfier skrydžio karšto oro balionu. O birželio 11 dieną suėjo 25 metai nuo pirmo karšto oro baliono skrydžio Lietuvoje.
Nors Lietuvoje oreivystė gyvuoja palyginti neilgai, mūsų oreiviai jau sugebėjo įrodyti pasauliui savo profesionalumą. Džiugu, kad Lietuvos pilotus vis dažniau kviečia į prestižiškiausias oro balionų varžybas bei fiestas. Oro balionų sportui skirtuose leidiniuose vis dažniau skamba lietuviškos pavardės“, – pasakoja pašnekovas.
Lietuvių meistriškumą patvirtina ir jų tarptautiniai pasiekimai. „Sezoną vainikavo rugsėjį iš Europos čempionato parvežti medaliai. Vloclaveko mieste (Lenkija) tėvas ir sūnus Rimas ir Rokas Kostiuškevičiai iškovojo dublį: Rokas tapo čempionu, o Rimas užėmė antrą vietą. Rokas ne tik tapo jauniausiu Europos čempionu. Tai, ko gero, yra pirmas atvejis visame profesionaliame sporte, kad tėvas ir sūnus užlipa ant to paties podiumo“, – kalbėjo T.Gegevičius.
Dublio kaina – 22 metai treniruočių
Rimas ir Rokas jau gerai žinomi ne tik tarp Lietuvos, bet ir viso pasaulio oreivių. „Juokaujame, kad oro balionus pilotuojame 22 metus – 16 metų tėvas, 6 metus – aš. Šiemet įdėtos pastangos pagaliau vainikuotos Europos čempionato medaliais. Aš labiau džiaugiuosi už tėvą nei už save. Mano nuomone, jis – pats geriausias Europos pilotas, o man dar viskas prieš akis.
Kasmet tėvas laimėdavo daugybę vietinės reikšmės varžybų, tada važiuodavo į Europos ir pasaulio čempionatus, trenkdavosi į kitą pasaulio pusę, kad nugalėtų ir kiekvienais metais jam tekdavo nusivilti. Pagaliau po 16 metų atsidavimo ir jis užlipo ant garbingiausio podiumo. Tik mama ir aš kartu su tėvu visus tuos metus važiuodavome į įvairiausias varžybas – kai prisimeni pačią pradžią, ši dviguba pergalė dar saldesnė. Iš pradžių reikėdavo pasakot, kur ta Lietuva yra, o dabar, ko gero, visi net mūsų pavardę sugebės ištarti“, – pasakojo Rokas.
Jis prisiminė, kad čempionate orai nelepino, tačiau lietuviai prisitaikė prie oro sąlygų per visus 5 skrydžius: „Taktinis pasiruošimas buvo raktas į sėkmę – jokių grubių klaidų ir neapgalvotų sprendimų. O visa kita – meistriškumo klausimas.“
Europos čempionate dalyvavo 81 dalyvis iš 24 šalių, tarp jų daugiau nei 10 praėjusių Europos bei pasaulio čempionatų prizininkų.
Pasiekimas – ne loterija
Nors iš šalies gali atrodyti, kad oro balionų varžybos yra sėkmės dalykas – krūva balionų pakyla, nuskrenda ir nusileidžia, – šis sportas reikalauja daug žinių ir įgūdžių. „Prieš vėją nepapūsi. Skirtingame aukštyje vėjo kryptis ir greitis yra skirtingi. Kaip buriuotojai pasikinko vėją savo tikslui pasiekti, taip ir oro balionų pilotai manevruoja tarp skirtinguose aukščiuose esančių vėjų tikslo link. Ir jeigu pažemiui vėjas neša į jūrą, tai nereiškia, kad pakilus aukštai tavęs neparpūs atgal į krantą“, – sakė Rimas Kostiuškevičius.
Nors šiais laikais tiek pilotai, tiek teisėjai naudoja daug prietaisų, GPS navigacijos sistemas, meteorologinių matavimų įrenginius, taisyklės draudžia naudoti automatinius prietaisus balionui valdyti (autopilotus). Viskas, ką rankose turi pilotas, – degikliai ir vožtuvo virvė karštam orui išleisti. Jų pagalba reguliuojamas skrydžio aukštis.
„Šokinėjame nuo vienos oro srovės ant kitos. Atrodo paprasta, tačiau inercija viską apsunkina. Oro balionas kartu su jame esančiu oru sveria kelias tonas. Kaip automobilis negali iškart sustoti, taip ir balionui reikia laiko pakeisti skridimo kryptį. Čia ir kyla didžiausias azartas, kai oreiviai savo meistriškumo dėka sugeba atskristi į taikinį kelių metrų, o dažnai ir centimetrų tikslumu“, – dėstė Rimas.
Kitąmet – į tris pasaulio čempionatus
Kitais metais Lietuvos oreiviai bandys toliau įrodinėti pasauliui, kad šiemet iškovoti medaliai – ne atsitiktinumas, o sunkaus darbo ir didelės kantrybės rezultatas. Po pergalingo Europos čempionato lietuviai 2014-ųjų sezoną pradės startu pasaulio karšto oro balionų čempionate Brazilijoje. Vėliau laukia jaunimo ir moterų čempionatai Prancūzijoje ir Lenkijoje. Norint užlipti ant nugalėtojų pakylos teks kovoti su stipriausiomis pasaulio rinktinėmis – Japonijos, Amerikos, Australijos.
„Minėtose šalyse oro balionų sporto tradicijos yra labai gilios, susidomėjimas šia sporto šaka yra didžiulis. Varžybos pritraukia minias žiūrovų ir savanorių, o balionus pilotuoja net trys kartos šeimose vienu metu“, – teigė Rokas. Jis vylėsi, kad kitą sezoną Lietuvos oreiviai medalių parveš dar daugiau nei šiemet, taip pat tikisi, kad oro balionų sportas ir toliau populiarės tarp lietuvių.
