Lietuvoje viešint Estijos prezidentui Toomasui Hendrikui Ilvesui, kartu su juo į mūsų šalį atvykusi Estijos olimpinio komiteto delegacija antradienį viešbutyje „Kempinski Hotel Cathedral Square“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su LTOK – parašą dėl glaudesnių Estijos ir Lietuvos sporto organizacijų bendradarbiavimo taip pat padėjo estų olimpinio komiteto vedlys Neimaras Seli.
Pokalbyje su Lietuvos žiniasklaidos atstovais N.Seli teigė, kad Estija rimtai žiūri į savo šalies sporto plėtrą ir pinigų jo plėtojimui skiria net 6 kartus daugiau, nei tai daro kur kas didesnė Lietuva. Estai kasmet šalies sporto reikmėms atseikėja nuo 60 – iki 80 mln. eurų.
„Su kaimynais turime 28 bendrus projektus – tiek su estais, tiek su latviais, tiek su baltarusiais. Bendradarbiaudami su Estijos sportu, mes norėtume perimti geriausias žiemos sporto šakų tradicijas. Juk patys žinote, koks pas mus žiemos sportas“, – po oficialios dalies teigė D.Gudzinevičiūtė.
Tuo tarpu Estijos olimpinio komiteto vadovas N.Seli, kuriam lydėti šalies prezidentą oficialiose delegacijose – įprastas dalykas, teigė kad Lietuva turi gerų trenerių ir jie norėtų perimti jų rengimo ypatumus.
„Už Europos Sąjungos pinigus mes pasistatėme ne vieną gerą areną, bet būtina šiems statiniams įkvėpti „gyvenimo“: kad treneriai treniruotų vaikus, mėgėjus ir profesionalus. Mūsų šalyje yra daugiau kaip 3,5 tūkst. trenerių, tačiau ne visi gali kokybiškai treniruoti“, – kalbėjo Estijos olimpinio komiteto vadovas.
– Ar dažnai tenka į oficialius renginius vykti kartu su Estijos prezidentu? – buvo paklaustas Estijos olimpinio komiteto vadovas N.Seli.
– Dažnai. Gal du tris kartus per metus. Esu ne tik olimpinio komiteto vadovas, bet ir pramonininkų konfederacijos narys. Galiu patikinti, kad Estijoje olimpinio komiteto reikalai sprendžiami labai greitai ir aukščiausiu lygiu – asmeniškai pažįstu premjerą ir jo kabineto narius, todėl keblumų su šalies sporto reikalais nekyla. Jei reikia, net kelionių metu aptariame sporto reikalus su ministrais.
– Kiek pinigų skiria Estijos valstybė sporto plėtrai. Lietuvoje visam sporto judėjimui skiriama apie 13 mln. eurų – ar tai daug?
– Mes taip pat turėjome finansinę krizę šalyje, kai numatomos surinkti biudžeto lėšos neviršijo 50 procentų. Sportas pas mus finansuojamas ir iš azartinių žaidimų mokesčių, tad kelerius metus buvo sunku – azartiniai žaidimai merdėjo. Bet dabar vėl atsigauna.
Pas mus kitaip finansuojamas sportas nei pas jus – piniga į sportą ateina per miestų merijas. Galiu pasakyti, kad iš valstybės Estijos olimpinis komitetas gauna 6 mln. eurų, o sudėjus visų miestų paramą šalies sportui susidarys 60–80 mln. eurų.
– Ne už kalnų Sočio olimpiada. Kiek Estijos sportininkų žada vykti į 2014-ųjų žaidynes?
– Mes planuojame, kad mažiausiai bus 11 sportininkų. Tačiau dar neprasidėjo pagrindinė atranka į šias žaidynes. Pastarųjų metų statistika rodo, kad į žiemos olimpiadas prasimuša apie 25 sportininkus. Manau, bus panašus skaičius ir Sočyje. Mes nieko netempiame už ausų ir nebandome proteguoti – laimėjai kelialapį, važiuoji, nelaimėjai – lieki namie.
