Pasiruošimas
Aistė Žemaitytė teigia, kad sportininko gerus rezultatus lemia fizinis, techninis, taktinis, mentalinis pasirengimas. Pirmiausia atletas turi išsikelti sau tikslą ir atsakyti į klausimą: ko jis nori? Turėdamas tikslą, žmogus gali pradėti ruoštis fiziškai ir taktiškai salėse, o už treniruočių ribų mentalinį pasirengimą lavinti su treneriu ar sporto psichologu. Aišku, gerus rezultatus pasieksite tik būdami sveiki. Pagal sporto psichologę, suderinę šiuos dalykus, pasieksite gerus rezultatus varžybose.
Pozityvios mintys
Šis punktas yra susijęs su mintimis, kurios sukasi sportininko galvoje prieš varžybų pradžią. A.Žemaitytės nuomone, pozityvios mintys vienareikšmiškai padeda, jeigu esi fiziškai pasiruošęs varžyboms, nes kitu atveju, tai tėra "fake thoughts". Šį metodą galima paaiškinti faktu, kad mūsų kūnas vykdo iš smegenų siunčiamas komandas. Svarbią vietą užima vizualizacija, nes nuo jos priklauso, su kokiomis mintimis ir nuotaikomis atletas išeina į areną. Pasak sporto psichologės, vizualizacija padeda perrašyti praeitį, sukurti ateitį. Norėdami, kad vizualizacija pavyktų, būtina prieš tai atlikti kitus pasirengimo darbus, bet tai yra priemonė, sutaupanti mūsų fizinę energiją. A.Žemaitytė sako, kad tiek vidinė kalba, pozityvios mintys, tiek vizualizacija yra mentalinės treniruotės formos, o naudodami jas pagal paskirtį mes realizuosime savo jėgas ir pasiruošimą.
Miego režimas
Nuo jo priklauso ne tik mūsų energijos kiekis ar fizinės jėgos, bet ir motyvacija bei dėmesingumas. Pagal sporto psichologę užtenka 2-3 naktis neišsimiegoti ir sportininko reakcija suprastėja dėl to vėluojama sureaguoti į įvairias situacijas. Taip pat krenta dėmesingumo lygis ir motyvacija. Neišsimiegojęs sportininkas dažnai pritrūksta pakantumo, tad jo užduočių atlikimo kokybė suprastėja. Ilgalaikėje perspektyvoje būdingos širdies-kraujagyslių sistemos ligos, mitybos problemos, psichiniai sutrikimai ir net 4 kartus didesnė rizika panirti į depresiją. Svarbiausia laikytis režimo ir eiti miegoti 22 valandą vakaro, nes įprastai geriausias miegas trunka tik iki 24 valandos, kadangi tuo metu jis yra pats naudingiausias – vertas net 7 valandų miego.
Subalansuotas maistas
Maistas gali būti ir vaistas, ir nuodas. A.Žemaitytes nuomone, maistas turi labai daug įtakos sportininko rezultatams, kadangi suvalgomi produktai formuoja mūsų nuotaiką ir emocijas. Jog maistas būtų naudingas ir teikiantis energiją, turime jį labai atidžiai atsirinkti ir subalansuoti. Ant mūsų pusryčių, pietų ar vakarienės stalo turi būti trys pagrindinės dalys: baltymai, angliavandeniai, riebalai. Prieš rungtynes patartina nevalgyti miltinių, labai kaloringų ar paprastųjų angliavandenių kupinų maisto produktų, kurie tik apsunkina mūsų kūną ir neleidžia laisvai, energingai jaustis.
Paprastieji angliavandeniai yra cukruje, saldumynuose, bandelėse, picose, kebabuose ir kituose skaniuose, bet nenaudinguose maisto produktuose. Šiuos angliavandenius geriausia pasisavinti iš vaisių ir kai kurių daržovių. Kadangi angliavandeniai yra pirminis energijos šaltinis mūsų raumenims, todėl turime daugiau valgyti sudėtinių angliavandenių, kurie yra naudingesni. Jų gausu makaronuose, duonoje, bulvėse ar kukurūzuose. Prie šių angliavandenių reikia prisiminti prijungti ir baltymus su riebalu, kurių gausu žuvyje, pupelėse, kiaušiniuose, paukštienoje. Teisingai subalansuotas maistas suteiks daugiau energijos, nuotaikos, teigiamų emocijų ir jėgų, padėsiančių sporto aikštelėje siekti gerų rezultatų.
Motyvuojanti muzika
Sporto psichologė sako, kad muzika padeda aktyvuotis, atsipalaiduoti, o po treniruočių muzikos klausymas gali būti veikla, suteikianti malonumo. Kadangi muzika yra skonio reikalas, kiekvienas turėtų asmeniškai, pagal savo poreikius atsirinkti ką ir kada klausys.
Tai yra penki patarimai, kuriuos pritaikius pagal savo asmeninius poreikius, galima pasiekti rezultatų. Jie pritaikomi ir sporto aikštelėje, ir kasdieniniame gyvenime. Svarbiausia turėti tikslą, įdėti daug pastangų ir gyvenime viską galėsite pasiekti, jeigu turėsite noro.
