sunkios traumos sekė ilga reabilitacija, per tą laiką pasikaitė Prancūzijos trenerių požiūris į fechtuotoją.
„Iki traumos už manes rinktinėje rikiavosi gal 30 merginų. Po traumos treneriai jau žiūrėjo kitaip. Tuo metu rimtai mokiausi (politikos studijose), o man pasiūlė pasirinkti: sportas arba mokslai.
Iki tol man niekada nereikėjo rinktis tarp šių dalykų. Tad nutariau toliau sportuoti su Lietuvos rinktine. Joje viena fechtuotoja studijuoja medicinos, kita – teisės, aš – politikos mokslus. Išsilavinusi komanda“, – sakė A.Vergnes.
Dviguba pilietybė ir ryšys su Lietuva
Ji turi dvigubą pilietybę – Lietuvos ir Prancūzijos. Pagal įstatymą galima turėti dvigubą pilietybę, jei turint Lietuvos pasą, antra pilietybė gaunama savaime – kadangi A.Vergnes tėvas yra prancūzas, ji automatiškai gavo ir Prancūzijos pilietybę.
Dar svarbiau nei dokumentai buvo A.Vergnes ryšys su Lietuva.
Su šeima ji reguliariai grįždavo į Lietuvą per Kalėdas ir vasaromis, eilę metų atvykdavo į „Atgajos“ vaikų stovyklas, kur dainuodavo lietuviškas dainas.
„Aš net draugų turiu daugiau lietuvių nei prancūzų“, – patikino A.Vergnes, instagrame prisistatanti kaip „prancūziška lietuvė“.
Prancūzijoje ji lankė lietuvišką mokyklėlę, o ir šeimoje dažnai kalbasi lietuviškai.
„Annos sesuo ir brolis irgi gerai kalba lietuviškai. Nors daugiau bendraujame prancūziškai, dažnai praktikuojame lietuvių namuose“, – sakė fechtuotojos mama Sigita Valentukevičiūtė-Vengres.
Pastaruoju metu A.Vergnes gali toliau tobulinti lietuvių kalbą, nes pagal Lilio universiteto vykdomą „Erasmus“ mainų programą pasirinko studijas Vilniaus universitete, tuo nustebinusi ne vieną.
„Prancūzai vis dar įsivaizduoja Lietuvą kaip Rytų Europos bloko šalį ir stebėjosi: juk galėjai pasirinkti Tokiją arba Niujorką. Bet Anna pareiškė: „Aš noriu į Lietuvą“, – pasakojo fechtuotojos mama.
Galiausiai saitai vis tvirčiau rišo ir su Lietuvos fechtavimu.
Paauglystėje, kuomet vasarą grįždavo į Lietuvą, A.Vergnes užsukdavo pasitreniruoti į šiuolaikinės penkiakovės olimpinio vicečempiono Edvino Krungolco fechtavimo klubą.
Dabar ji džiaugiasi atstovaudama Lietuvos rinktinei, su kuria komandinėse varžybose jau pasiekė įsimintinų pergalių ir nugludino svarbų tarpusavio ryšį.
„Kai kovojame už Lietuvą, nejaučiame viena kitai konkurencijos, nes atstovaujame šaliai ir norime pasiekti kažką visos kartu. Prancūzijos jaunimo rinktinėje draugysčių nėra, nes jaučiasi pernelyg didelė konkurencija – tai nebuvo malonu“, – sakė A.Vergnes.
Kodėl špaga?
Fechtavimo varžybose kovojama špaga, rapyra arba kardu.
A.Vergnes pradėjo nuo rapyros, kaip įprasta Prancūzijoje, bet netrukus perėjo prie špagos.
„Ja fechtuojamasi pagal paprastesnes taisykles. Galima durti į bet kurį kūno tašką, galiu atakuoti štai čia, – rodydama mažąjį pirštą pasakojo A.Vergnes. – Įduri – tau taškas. Jei įduria abi sportininkės – abi gauna po tašką. Negalima išeiti iš takelio. Negalima apsisukti. Taisyklės atrodo logiškos, o rapyra ir kardas turi daugiau niuansų.
Kita vertus, kovojant špaga favoritas gali pralaimėti reitinge daug žemiau esančiam sportininkui, nes sunkiau suprasti varžovo taktiką. Kovojant rapyra ar kardu – tai neįmanoma: ten tarsi algoritmu geriausieji visada lieka tarp geriausių.“
Suprasti akimirksniu
- rapyra - duriamasis fechtavimosi ginklas su elektrokontaktiniu įtaisu dūriams registruoti. Sudaro tolygiai plonėjanti keturbriaunė plieninė geležtė su 6 mm skersmens rutuliuku smaigalyje. Rapyros ilgis apie 90 cm, masė apie 500 g. Dūrių registravimo įtaisas įskaito dūrius, jei kliudomas varžovo liemuo didesne nei 500 g jėga ir neįskaito varžovo pataikymų į rapyros gardą ar rankeną.
- špaga - duriamasis, rečiau duriamasis kertamasis šaltasis ginklas, sudarytas iš ilgos (iki 1 m ir ilgesnės) vienašmenės arba dviašmenės plokščios arba briaunotos geležtės ir rankenos. Italijoje ir Ispanijoje pradėtos naudoti 16 a., iš čia greitai paplito po Vakarų Europą. Kaip ginklą špagą naudojo bajorai, riteriai, raitininkai ir pėstininkai. Špagos naudotos ir dvikovose. Pėstininkų ginkluotėje išliko iki 18 a., kavalerijoje iki 19 amžiaus. Į Lietuvą špagos pateko per karus su totoriais. 20–21 a. špaga naudojama kaip sportinis ginklas, o kai kuriose šalyse kaip garbės ir paradinis ginklas.
- kardas, espadronas - sportinis duriamasis ir kertamasis ginklas; vyrų ir moterų (nuo 1998) fechtavimosi įrankis. Masė iki 500 g. Geležtė specialaus plieno, 88 cm ilgio, 5 mm pločio, 1,2 mm storio, buka. Rankena tiesi.
A.Vergnes aktyvi socialiniuose tinkluose.
Ten ji kone kasdien publikuoja vaizdus iš treniruočių ir varžybų, taip darydama tėvų prašymu.
Nors Lietuvos fechtavimo federacija finansuoja išvykas į svarbiausias varžybas, renkant reitingo taškus reikia dalyvauti daug turnyrų – vien per šiuos metus A.Vergnes suskaičiuoja 19.
„Mūsų tikslas per metus įtilpti į 15-20 tūkst. eurų biudžetą“, – sakė dukrai padedanti S.Valentukevičiūtė-Vergnes, skaičiuodama, jog vienam turnyrui su skrydžiais ir nakvynėmis sportininkė sutelpa ir į 500 eurų biudžetą, jei turnyras nėra ilgas – pavyzdžiui, šį savaitgalį Barselonoje varžybose A.Vergnes užtruks nuo šeštadienio iki pirmadienio.
Prie savo įrašų instagrame A.Vergnes siūlo žmonėms ją paremti per paramos taupyklę pakeliui link didžiosios svajonės.
Kelionė gali būti ilga, nes fechtavime aukštų rezultatų gali pasiekti ir vyresnės, pavyzdžiui, 40 metų fechtuotojos – ilgaamžės atletės gali pasinaudoti patirtimi ir taktiniais pranašumais.
Po kelio traumos reitinge iš naujo aukštyn kopianti fechtuotoja braižo tikslus.
Šiuo metu pasaulio reitinge aukščiausią poziciją iš lietuvių turi Olivija Mašalo – 147-ąją, o A.Vergnes rikuojasi 166 pozicijoje.
Moksluose planas yra grįžti į Prancūziją, kur reikės dvejus metus tęsti magsitro studijas, o tada Anna dar norėtų pratęsti studijas Belgijoje arba Lenkijoje, kol galimai nutūps Europos Komisijos būstinėje Briuselyje.
O sporte tikslas siekia Los Andželą.
„Šiais metais tikiuosi užsitikrinti teisę kovoti kitų metų pasaulio čempionate Kinijoje, – planuoja A.Vergnes. – O taip pat norėčiau patekti į 2028 metų olimpines žaidynes Los Andžele.“
