Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tyliosios žaidynės: rekordinė Turkija ir lietuvių pasiekimai

Kurčiųjų olimpinės žaidynės
organizatorių nuotr. / Kurčiųjų olimpinės žaidynės
Šaltinis: 15min
1
A A

Praėjusiais metais Rio de Žaneire praūžusios olimpinės žaidynės nepaliko abejingų, tačiau norint prisipildyti sporto emocijų nereikia laukti dar ketverių metų. Jau po dviejų savaičių Turkijos mieste Samsune startuos Kurčiųjų pasaulinės žaidynės. Tai antras ilgiausiai pasaulyje organizuojamas daugelį sporto šakų vienijantis renginys. Lietuva Turkijoje turės net 56 savo atstovus ir bandys pratęsti sėkmingą pasirodymų istoriją.

Tyliosios pasaulinės žaidynės

Kurčiųjų žaidynės dar vadinamos tyliosiomis, nes čia varžosi klausos negalią turintys sportininkai. Atletai turi geresne savo ausimi turėti 55 decibelus siekiantį kurtumą. Jokie pagerinantys klausą aparatai varžybų metu nėra leistini, kad visi dalyviai galėtų varžytis lygiomis sąlygomis.

Į Samsuną suplauks net 4500 atletai iš viso pasaulio, kuriuos lydės dar 3000 sirgalių. Žaidynės vyks net 14 dienų, per kurias išvysime 21-os sporto šakos varžybas.

Nuo 1924 metų kas ketverius metus buvo rengiamos vasaros žaidynės, kurių tėkmę sustabdė tik Antrasis pasaulinis karas.

Sportininkai varžysis lengvosios atletikos, badmintono, krepšinio, paplūdimio tinklinio, boulingo, dviračių, futbolo, golfo, rankinio, dziudo, karate, kalnų dviračių, orientavimosi sporto, šaudymo, plaukimo, stalo teniso, tekvondo, teniso, tinklinio, laisvųjų imtynių ir graikų-romėnų imtynių varžybose.

Pirmą kartą Kurčiųjų žaidynės buvo surengtos dar 1924-aisiais metais Paryžiuje. Šios žaidynės pagal savo gyvavimo istoriją nusileidžia tik olimpinėms žaidynėms.

Nuo 1924 metų kas ketverius metus buvo rengiamos vasaros žaidynės, kurių tėkmę sustabdė tik Antrasis pasaulinis karas. Nuo 1924 metų kas ketverius metus rengiamos ir žiemos Kurčiųjų žaidynės.

Teisėjai ir žiūrovai žaidynių metu nenaudoja jokių garsus skleidžiančių prietaisų. Vietoje to, futbolo teisėjai vietoje švilpukų naudoja vėliavėles, bėgimo varžybos skelbiamos ne šūviais, o šviesos blyksniais. Sirgaliai taip pat dažniau ne ploja, o mojuoja abiem rankomis ir taip palaiko savo favoritus.

organizatorių nuotr./Kurčiųjų olimpinės žaidynės
organizatorių nuotr./Kurčiųjų olimpinės žaidynės

Samsunas

Žaidynės pirmą kartą vyks Turkijoje. Samsunas prieš ketverius metus perėmė estafetę iš Bulgarijos sostinės Sofijoje, kurioje vyko 2013 metų vasaros žaidynės.

Samsunas yra Šiaurės Turkijos miestas su daugiau nei pusę milijono gyventojų. 1919 metais čia Mustafa Kemalas Atatiurkas pradėjo Turkijos nepriklausomybės karą.

Jau aišku, kad tai bus gausiausios Kurčiųjų žaidynės istorijoje. Jose pirmą kartą dalyvaus daugiau nei 4500 dalyvių.

Tai bus gausiausios Kurčiųjų olimpinės žaidynės istorijoje.

Žaidynių talismanas bus Cakiras – tautiniu Samsuno regiono kostiumu apsivilkęs berniukas.

Žaidynių logotipas garsėja įspūdingu dėmesiu detalėms. Iš pirmo žvilgsnio, tai tik raudona ranka, laikanti spalvingus lapus.

Pirštus suspaudžianti ranka simbolizuoja gestų kalbą, tačiau įdėmiau pažvelgus čia atrasite ir Turkijoje itin populiarią tulpę. Beje, ji panaši ir į olimpinę liepsną, kuri taip pat neatsiejama nuo žaidynių. Spalvingi lapai išmarginti tradicinėmis olimpinių žaidynių spalvomis.

Tačiau gėlė transformuojami ir į paukšti. Tai - fazanas. Samsunas nuo 1969 metų vykdo programą, pagal kurią užaugino daugiau nei 100 tūkst. šių paukščių ir paleido juos į laisvę. Nuo to laiko fazanas tapo miesto simboliu.

organizatorių nuotr./Kurčiųjų olimpinės žaidynės
organizatorių nuotr./Kurčiųjų olimpinės žaidynės

Lietuva Kurčiųjų žaidynėse

1924 metais pirmosiose žaidynėse dalyvavo vos 9 šalys - Prancūzija, Belgija, Didžioji Britanija, Vengrija, Italija, Latvija, Nyderlandai, Lenkija ir Rumunija.

Lietuva šiose žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1993 metais Sofijoje. Tuomet lietuviai tenkinosi vienu sidabro medaliu, tačiau metams bėgant apetitas išaugo.

Pastarosiose dvejose žaidynėse Taivane ir Sofijoje Lietuvos rinktinė iškovojo po 13 medalių.

Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas Aleksas Jasiūnas tikisi, kad Samsune lietuviai iškovos nuo 7 iki 10-ies medalių. Daugiausia tradiciškai tikimasi iš vyrų ir moterų krepšinio rinktinių.

Žaidynės Medalių skaičius Auksas Sidabras Bronza
1993 m. Sofija 1 1
1997 m. Kopenhaga 4 1 1 2
2001 m. Roma 5 2 0 3
2005 m. Melburnas 8 3 1 4
2009 m. Taipėjus 13 2 4 7
2013 m. Sofija 13 4 5 4
organizatorių nuotr./Kurčiųjų olimpinės žaidynės
organizatorių nuotr./Kurčiųjų olimpinės žaidynės

Lietuvos rinktinė Samsune

Paplūdimio tinklinis

Birutė Aleknavičiūtė

Ingrida Milkintaitė

Badmintonas

Ignas Reznikas

Kazimieras Dauskurtas

Vaiva Žymantaitė

Tomas Dovydaits

Vyrų krepšinis

Arūnas Kubilius

Lukas Laurinaitis

Karolis Birieta

Andrej Zenevič

Martynas Vainius

Mantvydas Vaičiulis

Justinas Navlickas

Arvydas Bareikis

Lukas Gužauskas

Laurynas Sankauskas

Gediminas Žukas

Lukas Pečiulis

Robertas Puzinas

Stalo tenisas

Gintautas Juchna

Deividas Takinas

Kęstutis Žižiūnas

Viktoras Narkevičius

Graikų-romėnų imtynės

Mantas- Kazimieras Sinkevičius

Orientavimosi sportas

Tomas Kuzminskis

Adrija Atgalainė

Gedvilė Diržiūtė

Judita Volungevičienė

Mantas Volungevičius

Sandra Lukošienė

Lengvoji atletika

Larisa Voroneckaja

Mindaugas Jurkša

Vytenis Ivaškevičius

Moterų krepšinis

Jurgita Šegždaitė

Gražina Jočytė

Deimantė Naruševičiūtė

Agnė Žegytė

Justina Burbaitė-Mačiulienė

Aušra Milašauskaitė

Sonata Bareikienė

Gabrielė Valaitytė

Ramunė Eskertaitė

Domantė Šerelytė

Jurgita Navickaitė

Eliza Dobilaitė

Jurgita Jankutė-Meškinė

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką