Sekite 15min Google
„Specialiai rinkomės tokias vietoves, kad jos būtų palankios būtent mūsų sportininkams. Tarkime, Vilniuje organizuoti būtų paprasčiau, bet čia – per didelės kalvos, o tai mums nėra paranku, nes atvažiavę čekai ar šveicarai aplenkia lietuvius, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje dalinosi čempionato direktorius Vilius Aleliūnas.
– Ieškojome, kad būtų kuo daugiau dilgėlių, kad bėgimas būtų lėtesnis, sudėtingesnis, kad atsirastų neigiamo reljefo formų – darėme viską, kad mūsų sportininkai tikrai jaustųsi kaip namuose.“
„Tai bus istorinis čempionatas Lietuvai, – tęsė V.Aleliūnas. – Lygiai prieš 20 metų tuose pačiuose Dzūkijos miškuose įvyko ir pasaulio jaunimo čempionatas, davęs didžiulį postūmį Lietuvos orientavimosi sportui. Tikiuosi, kad ir šį kartą bus taip pat, nes turime labai jauną rinktinę. Aš pats pradėjau būtent tame čempionate prieš 20-metį, o vėliau atstovavau Lietuvai 16 kartų, įskaitant ir šių metų planetos pirmenybes. Faktas, kad norėčiau bėgti ir čia, bet negaliu būti ir organizatorius, ir dalyvis. Prakaito išlieju tikrai ne mažiau (juokiasi).“
- Moterys: Miglė Činčikaitė, Margarita Dienytė, Aušrinė Kutkaitė, Gabija Rimkutė, Gabija Stankevičiūtė, Emilija Tamoševičiūtė, Judita Traubaitė, Saulė Traubaitė, Gabija Ražaitytė, Deimantė Motiejūnaitė.
- Vyrai: Rokas Barauskas, Tadas Dementavičius, Tijus Jokubauskis, Domas Juknevičius, Dovydas Kaušakys, Rokas Lipnickas, Kevinas Olišauskis, Tautvydas Rimkus, Kasparas Murėnas, Gytis Nakvosas.
Turbūt ryškiausia Lietuvos žvaigždė – 26-erių Judita Traubaitė, šiemet dalyvavusi Milano-Kortinos žiemos olimpiadoje kaip biatlonininkė, bet dabar trumpam sugrįžusi į orientavimosi sportą.
„Čia lyg namuose, – kalbėjo J.Traubaitė, čempionate dalyvausianti su seserimi Saule. – Kai tik sužinojau, kad tokio lygio čempionatas vyks Lietuvoje, nebuvo jokių dvejonių, kad norėsiu bandyti patekti į rinktinę.“
„Žinoma, kad jaučiame papildomą atsakomybę, kaip šeimininkai, nes lūkesčiai – dideli, bet tikiu, kad galėsime nustebinti ne tik žiūrovus, bet ir patys save. Pasiruošti galėjome tikrai išskirtinai gerai, – antrino vienas vyrų rinktinės lyderių 22-ejų Tautvydas Rimkus. – Orientavimosi sportas Baltijos šalyse tikrai yra specifinis. Užsieniečiams dažnai kyla tam tikrų keblumų – lėkštesnis reljefas, apsunkintas matomumas.“
„Pačios varžybos vyks Lazdijų rajone, bet visi gyvens Druskininkuose. Biudžetas – beveik pusė milijono. Valstybės dalis – 159 tūkst. eurų. Visos kitos lėšos – nuosavos arba iš rėmėjų, – skaičiavo V.Aleliūnas.
– Gal tikėjausi, kad tame regione kiek daugiau prisidės ir savivalda, bet nieko nekaltinu. Apskritai, kiek nukrypstant, esu prieš tų pačių LKL klubų subsidijavimą iš savivaldos, nes savivalda turi rūpintis sportavimu ir fiziniu aktyvumu, o mes kalbame apie profesionalų sportą, su televizijų transliacijomis, tad privalome pritraukti rėmėjų.“
„Kalbant apie keliamus tikslus, pastaraisiais metais išgyvename kartų kaitą. Tačiau paskutinis pasaulio taurės etapas parodė, kad moterų estafetėje Aušrinė Kutkaitė ir J.Traubaitė gali pasiekti aukštų rezultatų. Po dviejų etapų jos buvo trečios. Labai didelių uždavinių kelti nenoriu. Asmeninėse rungtyse geriausiems – dvidešimtukas, nes startuos daugiau nei 130 moterų ir daugiau nei 170 vyrų, o estafetėse šešetuku būčiau labiau nei patenkintas, bet gerai būtų ir dešimtukas, – sakė V.Aleliūnas, pabrėžęs, kad šalių agresorių sportininkų varžybose nebus.
– Orientavimosi sporto vertybės yra pačios stipriausios. Nedaug tokių sporto šakų liko, bet mes esame vieni iš tų, kurie neįsileidžiame šalių agresorių atstovų. Jų nebus ir čia, ir jokiose tarptautinėse varžybose.“
„Tad siūlau nepraleisti unikalios galimybės pagaliau sužinoti, kas yra tas orientacinis sportas. Pamatyti, kokio aukšto lygio sportininkai čia varžosi, nes tai, jokių būdu, nėra turizmas. Pagaliau bus galima įsijungti ir televizorių bei pamatyti, kas tai iš tikrųjų yra, – džiaugėsi V.Aleliūnas.
– Nors ir treniruojasi varžybų vietovėje, bet sportininkai tik prieš pat startą gauna žemėlapį, kuriame būna pažymėti kontroliniai punktai. Juos reikia surinkti eilės tvarka, o laimi – greičiausiai tai padaręs. Niekas niekada tiksliai nežino, kas laukia. Sportininkai bėga per pelkes, dilgėles, keliais, turi skirtingais taktikas. Unikaliausia mūsų sporte yra tai, kad reikia ne tik fizinio pasiruošimo, bet ir maksimalaus susikaupimo galvoje. Tik atsipalaiduosi ir iš karto padarysi klaidą.
Aišku, turime ir iššūkių. Kaip žinote, praėjusį mėnesį oro išdaigos, audros, Dzūkijoje pakišo ne vieną koją. Privartė medžių, o žemėlapiai mūsų sporte yra ypatingai tikslūs, pažymimas kiekvienas toks nuvirtęs objektas. Teko perpiešti visus žemėlapius. Iš viso jų sudarytojas praleido beveik 800 val. tai darydamas, kas kainavo ne vieną tūkstantį. Tą 16 kv. km teritoriją turi fiziškai apeiti žmogus ir viską sužymėti.
Kitas iššūkis – oro pavojus. Matėme, kas nutiko per „Vilniaus maratoną“. Priedangų tuose kraštuose nėra daug, bet tam ruošiamės, turime specialų žmogų, evakuacijos planą. Esame viską suderinę, nes čia – ne krepšinis. Jeigu bus raudona, tos dienos varžybas teks stabdyti ir anuliuoti – jų atnaujinti, deja, nebegalėsime. Duok Dieve, kad taip nenutiktų. Kitų šalių sportininkai tikrai nerimastingai rašo mums laiškus, ypač po paskutinio drono numušimo, bet esame pasiruošę.“
