V.Adamkus šypsojosi išgirdęs klausimą, kaip reagavo į jau legendiniais tapusius premjero Andriaus Kubiliaus žodžius, kad „stadionai atsiras, kai į Lietuvą pradės važinėti „Chelsea“ ar „Real“ klubai“.
„Nenoriu komentuoti tų žodžių. Manau, jis tai išsakė visiškai nesąmoningai. Nepagalvojęs, spontaniškai išsprūdo. Esu tikras, kad nuoširdžiai jis taip negalvoja. Gyvenime būna „liapsusų“. Manau, kad šįkart premjero „liapsusas“ buvo išties didelis. Kam nepasitaiko. Netikiu, kad jis abejingas šiai problemai“, – diplomatiškai premjerą užstojo V.Adamkus.
„Didelė nelaimė ir gėda, kad Europos valstybės sostinėje neturime nė vieno tarptautinio lygio stadiono. Be to, ir Kaune vos nepraradome rungtynių su Ispanija vien dėl to, kad stadionas neatitinka reikalavimų. Deja, neturime kuo pasigirti. Tai yra viena tų problemų, kurias būtina spręsti. Suprantu, kad šiuo metu tai yra sunkiai įgyvendinamas reikalas, bet jis turės būti išspręstas, jei norime grįžti į tarptautinio futbolo bendruomenę“, – sakė jis.
V.Adamkus taip pat išreiškė nuomonę, kad pati visuomenė nepelnytai nustumia futbolą į antrą planą. „Gaila žiūrėti, kai Lietuvos rinktinės pasirodymą stebi keli tūkstantėliai žiūrovų, kai daugelyje šalių net ir eilinėse klubinėse varžybose stadionai lūžta nuo 50–80 tūkst. žiūrovų. Apmaudu, kad Lietuvos rinktinė, kuri turi tikrai pajėgių ir didelį potencialą turinčių tarptautinio lygio žaidėjų, nesulaukia visuomenės paramos. Gaila, kad futbolas dingsta iš Lietuvos sporto horizonto“, – kalbėjo Prezidentas.
„Man taip pat labai skaudu, kad Lietuva neturi nė vieno olimpinio lygio plaukimo baseino. Kaip galime turėti pasaulinio lygio sportininkų, neturėdami baseino? Talentų yra. Mūsų plaukikai plaukia pasaulio čempionatų finaluose. Tai sunkiai suvokiama, turint omeny esamas sąlygas. Jei galime išsiugdyti tokius plaukikus, kurie plaukia ir treniruojasi kūdrose, tai duokime jiems baseiną ir turėsime pasaulio čempionus“, – teigė V.Adamkus.
Tiesa, prezidentas išskyrė ir dar vieną Lietuvos sporto problemą, kurią pavadino netgi didesne nei apgailėtina bazių būklė. „Galbūt daug kam esu įgrisęs tuo, bet dar kartą pasakysiu, kad sportinis ir fizinis auklėjimas mūsų švietimo sistemoje neturi tos deramos vietos, kurią turėtų užimti. Specialistų, pasišventusių žmonių su patirtimi, kurie mūsų sportinį judėjimą gali pakylėti, turime be galo daug, bet tai neišnaudojama. Būtent tokių žmonių dėka sportinis judėjimas smarkiai kilo tarpukariu – 1920–1940 metais. Buvo padaryti tikri stebuklai. Jei palygintume paskutinius nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius su tarpukario metais, dovanokite, bet dabar mes nepasiekėme to lygio, kas buvo nuveikta per tuos metus. Be to, tada tikrai buvo pradėta nuo nieko, tuo tarpu šiandien po kojomis turime tvirtą pagrindą sportinės veiklos plėtojimui, tad turime ant jo statyti“, – kalbėjo prezidentas.
Paklaustas, kaip vertina milžiniško rezonanso sulaukusį penkiakovininkės Donatos Rimšaitės pabėgimą į Rusiją, V.Adamkus sakė: „Man tai labai skaudus atvejis. Ir kaip sporto žmogui, ir kaip lietuviui. Jos poelgio nenoriu komentuoti. Net nėra ką sakyti. Ar pateisinu? Tikrai ne.“
Primename, jog šią savaitę pristatyta knyga „Valdas Adamkus – sporto žmogus“.
