Europos čempionė tvirtina, kad turnyrui Turkijoje ji ruošiasi labai intensyviai. Neseniai grįžusi iš turnyro Olandijoje, kur varžėsi su vyrais, dar prieš Europos pirmenybes V.Čmilytė keliaus ir į moterų turnyrą Gruzijoje.
Geriausia Lietuvos šachmatininkė girdėjo apie nesutarimus Lietuvos šachmatų federacijoje, kurios tarybos dauguma ir prezidentas teigia nepasitikintys vienas kitu, tačiau nenorėjo palaikyti nė vienos, nei kitos pusės.
– Viktorija, kaip jūs vertinate LŠF valdžių tarpusavio kivirčus?
– Kad aš apie juos nieko nežinau. Nes labai daug šiuo metu žaidžiu, nelieka laiko tuo domėtis. Todėl nutolus aš nuo tos politikos ir labai mažai domiuosi federacijos reikalais. Žinau tik, kad jos vadovybėje nėra labai geri tarpusavio santykiai. Ir negaliu pasakyti, kad aš palaikau kurią nors pusę. Ne tiek daug susiduriu su jais.
– Jūsų tėvas Viktoras Čmilis daug kritikavo ankstesnę federacijos vadovybę. Ar dabartinė yra labiau sukalbama jūsų kelionių finansavimo klausimais?
– Dabar aš ruošiuosi vykti į Europos moterų čempionatą. Papašiau federacijos paramos. Prezidentas Jonas Viesulas man pažadėjo paramą vienaip ar kitaip suteikti. Tikiuosi, kad taip ir bus. Tai, beje, nėra labai dideli pinigai.
– Ko tikitės iš Europos pirmenybių?
Niekas istorijoje du kartus iš eilės Europos moterų čempione netapo, – sakė V.Čmilytė.
– Vyksiu, kaip dabar esanti Europos čempionė. Laukiu sudėtingų varžybų. Kadangi į jas renkasi praktiškai visos stipriausios Europos šachmatininkės. Būtų naivu tikėtis pakartoti pernai metų pasiekimą. Niekas istorijoje du kartus iš eilės Europos moterų čempione netapo. Suprantama, kaip visada visas jėgas skirsiu tam, kad rezultatas būtų kuo geresnis. Jei patekčiau į pirmą keturioliktuką, iškovočiau kelialapį į kitų metų pasaulio moterų taurės varžybas. Jei tai pavyks, jau bent kažkoks uždavinys bus įvykdytas. Per kiekvienas Europos pirmenybes atsiranda naujų jaunų pajėgių šachmatininkių ir kažkokių fantastiškų pergalių rimtai planuoti negaliu.
– Pernai Europos čempionate Tbilisyje buvote viena. Nepadėjo joks treneris. Kaip bus dabar?
– Ir šį kartą planuoju važiuoti viena. Mano treneris Gediminas Rastenis serga. Dabar jis niekur važiuoti negali. Tikiu, kad ateityje viskas atsistatys į savo vėžes. O šiaip aš jau daug metų į varžybas važiuoju viena.
– Ar nebūna nesmagu, baisu, liūdna per ilgalaikius turnyrus užsieniuose, kur neturit net su kuo pasikalbėti, pasitarti? Ar tuo metu gyvenat tik šachmatų partijomis ir nieko jums daugiau nereikia?
– Kažkoks palaikymas yra reikalingas visada. Aš neseniai grįžau iš varžybų Olandijoje. Ten buvo labai įtemptas turnyras. Tenai tikrai vienai buvo sunku psichologiškai. Visada yra geriau važiuoti į tokias varžybas su artimu žmogumi, nebūtinai treneriu. Tačiau tai lemia finansai. Nes kiekvieną kartą pirmos vietos nelaimėsi, todėl kartais galima iš anksto suplanuoti, kad turnyras gali būti finansiškai nuostolingas. Šiuo atveju tenka būti labai profesionaliai, nes tos kelionės vis vien būna brangios ir išlaidos kitam žmogui būtų didelės. Turkijoje vyksiančiame Europos čempionate naktis viešbutyje kainuos 90 eurų, o jų teks nakvoti trylika ar keturiolika.
– Žaidėte turnyre su vyrais. Ar su jais žaisti sunkiau, nei su moterimis ir ar tai padės Jums per Europos pirmenybes?
– Ar turnyras padės – nežinau. Šiuo momentu pirmame pasaulinio šachmatininkų reitingo šimtuke yra tik viena moteris ir 99 vyrai. Tačiau ta moteris yra buvusi ir pirmame dešimtuke. Todėl manau, kad moteris gali žaisti šachmatais prieš vyrus. Kad ir vyrų lygis yra aukštesnis, kadangi jų tarpe yra didesnė konkurencija. Taip jau tradiciškai susiklostė. Žaidimas su vyrais yra treniruotė. Nes šachmatuose, kaip ir daugelyje kitų sričių, norint tobulėti reikia stiprių varžovų. Na ir kas, kad žaisdama su vyrais, patiri keletu pralaimėjimų daugiau, nei norėtum, bet užtat įgauni geros praktikos.
– Ar šachmatininkams reikalinga aklimatizacija? Ar važiuosite į Turkiją anksčiau, ar tiesiai į čempionatą?
– Šiuo atveju aš važiuosiu tiesiai. Kadangi prieš tai turėsiu dar vienas varžybas. Važiuosiu dar į Gruziją, į moterų „Gran-Prix“ finalą, kuris tęsis šešias dienas. Sugrįžus iš ten, vyksiu į Turkiją. Ir jau neturėsiu galimybės atsidurti tenai anksčiau. Bet vėl gi: tos papildomos dienos būtų papildomos išlaidos. Ir šį kartą dėl visų šių priežasčių man apie tą aklimatizaciją net minčių nekilo.
