Prieš rekordinį skrydį – lengvas jaudulys
Ruošdamasis skrydžiui vėjo tunelyje, būsimasis rekordininkas neslėpė, kad jaučia lengvą nerimą: „Kadangi Lietuvoje dar niekas nėra bandęs be poilsio vėjo tunelyje praleisti 1 valandą, sunkiausia prieš rekordą yra nežinomybė, kaip aš jausiuosi. Įprastai pirmą kartą vėjo tunelyje žmonės skrenda 2 minutes, net ir po tokio skrydžio jaučiamas nuovargis. Sportininkai, kurie treniruojasi vėjo tunelyje, skraido iki 5 minučių. Parašiutininkai per dieną atlieka ne daugiau nei 15 šuolių, po kurių jaučiasi išsekę. Taigi ši nauja avantiūra, kuri atitiks 60 šuolių parašiutu iš 4,2 km aukščio, bus tikras iššūkis bei galimybė įrodyti sau ir kitiems, kad tai įmanoma“.
Paskutinį kartą patikrinęs šalmą ir palaikomas gausios vėjo tunelio komandos, Arvydas ryžtingai žengė į vėjo tunelį ir pradėjo sklęsti rekordų link. Pučiant 200 km/val. oro srautui, parašiutininkas pergalingai sklandė daugiau nei valandą, o skrydžio pabaigoje dar užteko jėgų herojiškai juokauti vaizduojant „supermeną“.
Rekordą pasiekęs Arvydas Vasiliauskas džiaugiasi užfiksuotu rezultatu, o nuovargį palygino su kopimu į aukščiausią Alpių viršukalnę: „Emociškai jaučiuosi labai gerai, fiziškai – kaip po geros geros treniruotės. Esu kelis kartus kopęs į Monblaną, tai kojos tuomet mažiau pavargo nei dabar“, – šypsosi rekordininkas.
Palyginimui, F.Baumgartneris, šokdamas iš 39 km aukščio, patyrė 4 min. 20 sek. laisvą kritimą. Lietuvio, vėjo tunelyje praleidusio 1 valandą, laisvą kritimą galima būtų prilyginti šuoliui iš daugiau nei 250 km aukščio.
Laisvas kritimas tiek šokant su parašiutu iš lėktuvo, tiek sklendžiant vėjo tunelyje, yra analogiški – abiem atvejais žmogaus kūnas yra nuolat veikiamas oro srauto, kurio pagalba parašiutininkas gali stabiliai jame kristi arba atlikti įvairias figūras. Vienintelis skirtumas tarp vėjo tunelio ir šuolio parašiutu iš lėktuvo yra tas, kad vėjo tunelis turi ribotą erdvę.
Tai ne vieninteliai Arvydo pasiekti rekordai, tačiau pirmieji, kurie bus oficialiai užfiksuoti. Vienas iš įsimintiniausių vaikino rekordų buvo šuolis su virve nuo Vilniaus verslo centro „Europa“ (125 m aukštis). Šio Lietuvos rekordo iki šiol dar niekas nėra pagerinęs.
Aviacija domisi jau nuo vaikystės
Rekordo herojus šuoliais parašiutu susidomėjo dar būdamas vaikas: nuolat lankydavosi oro šventėse, stebėdavo parašiutininkų pasirodymus. Visada norėjo sužinoti, ką patiria parašiutininkai krisdami.
Didelę įtaką Arvydo susidomėjimui aviacija turėjo akrobatinio skraidymo lakūnas Jurgis Kairys, kuris buvo didelė žvaigždė ekstremaliojo sporto pasaulyje. Jis stebėjo visus lakūno skrydžius po tiltais. Nors Jurgis Kairys ir nėra parašiutininkas, bet jo aistra savo sportui ir nuostabūs skrydžiai kėlė Arvydo norą atsiriekti gabalėlį dangaus.
„Didelis greitis ir dangus – tai du dalykai, kurie labiausiai traukė. Netgi vaikystėje, žaisdamas su žaislais, iš polietileninių maišelių gamindavau parašiutus ir juos lengva ranka mesdavau pro balkoną. Pirmąjį šuolį atlikau būdamas 16 metų ir nuo tada galutinai supratau, kad laisvas kritimas ir yra tai, kuo noriu užsiimti gyvenime. Tai išpildė mano svajones ir netgi sapnus: kaip visa tai įsivaizdavau, būtent taip viskas ir buvo“.
Nuolatinis ekstremalių pojūčių troškulys
Po pirmojo šuolio parašiutu sekė 5 metų pertrauka, kurios metu A. Vasiliauskas savo sparnus surado šiek tiek kitoje veikloje – šuoliuose su virve. Jis buvo šuolių su virve pradininkas Lietuvoje. Kartu su Šuolių su virve asociacijos nariais vaikinas nušokęs daugiau kaip nuo 35 skirtingų objektų ir jam priklauso Lietuvos rekordas: jie nušoko nuo 260 m aukščio uolos Kryme. Palyginus su pastatų aukščiais, tai atitiktų daugiau nei 80 aukštų namą.
„Kai man sukako 21-eri metai, praėjau parašiutininko rengimo kursą ir šokinėju iki šiol. Šuoliai iš lėktuvo, karšto oro balionų ir skraidyklių bei parasparnių tapo neatsiejama mano veikla. Tokių šuolių jau esu atlikęs kelis šimtus, – kalba rekordo siekėjas. Šokinėjant parašiutu vyko natūrali progresija ir pradėjau šokinėti B.A.S.E. (angl. Building, Antenna, Span, Earth) šuolius. Tai yra ekstremali parašiutizmo atšaka, kurios dalyviai šokinėja nuo fiksuotų objektų, tokių kaip pastatai, antenos, tiltai ir uolos. Nors ši sporto rūšis nuolat plečiasi ir vis daugiau šuolininkų papildo jos gretas, mano žiniomis vos apie 20 lietuvių yra išbandę šią sporto rūšį, o nuolat užsiimančių yra vos keletas. Šiuo metu esu nušokęs daugiau kaip 120 kartų nuo 27 skirtingų nejudančių objektų“.
Laisvo kritimo ir skrydžio vėjo tunelyje rekordai – ne pirmieji Arvydo pasiekimai. Viena įsimintiniausių avantiūrų, kai su kolega parašiutininku Svajūnu Gedrimu vienu metu dviese iššoko iš parasparnio, kurį pilotavo vienas geriausių Lietuvoje parasparnių pilotų Rytis Stankevičius. Kol kas to dar niekas nėra pakartojęs.
Kaip sako Arvydas, netgi darbas vėjo tunelyje yra avantiūra, nors turėjo savo individualią veiklą ir dirbo ugniagesiu-gelbėtoju, nusprendė įsidarbinti pirmajame Lietuvoje vėjo tunelyje, kad galėtų savo patirtimi pasidalinti su kitais, taip pat įgauti naujų žinių.
Darbas vėjo tunelyje ir treniruotės davė rezultatą – vaikinas pasiekė du Lietuvos rekordus ir jau turi minčių kėsintis į Pasaulio laisvo kritimo uždarose patalpose rekordą.
