Šiuolaikinio olimpinio judėjimo pradžia laikoma 1894 metų birželio 23-ioji, kai jaunasis Pierre'as de
Coubertinas ir jo bendraminčiai Paryžiaus Sorbonos universitete atnaujino olimpines žaidynes ir įkūrė Tarptautinį olimpinį komitetą.
„Šiemet birželio pabaigoje visas pasaulis vėl švenčia Olimpinę dieną. Ši diena skiriasi nuo kasmetinių ar nacionalinių švenčių. Tai ne kurios nors vienos šalies šventė ar asmens pagerbimas. Ši diena nėra nei kovos, nei pergalės, nei triumfo, nei pralaimėjimo simbolis. Paprasčiausiai ši diena skirta svajonei, kilusiai iš jaunų vyrų ir moterų noro duoti progą pasauliui gyventi taikiai ir rungtyniauti draugiškai. Tai diena, kai kiekvienas, nepaisant amžiaus ir gebėjimų, naudojasi proga sportuoti, bėgioti, lavinti kūną.Ši diena taip pat kviečia pamąstyti apie olimpinių žaidynių reikšmę. Kai siekiame tobulumo, nėra svarbiausia laimėti ar pralaimėti, svarbiausia – kaip mes to siekiame. Visi laimime, jeigu elgiamės oriai ir pagarbiai. Tikrąją sporto dvasią savyje puoselėjame kiekvienas mūsų, tam net nereikia būti olimpiečiu.Tikiuosi, kad vėl turėsite progą daugiau sužinoti apie olimpinį judėjimą ir olimpines žaidynes. Nepriklausomai nuo to, esate sportininkas ar ne, aš jus kviečiu investuoti į sportą, nes manau, kad jis pagerins kiekvieno gyvenimo kokybę. Sportas padės išsaugoti kūno formą ir apsispręsti, išnaudojant pasitaikančias progas bei nugalint sunkumus. Sportas padės geriau, sveikiau ir džiugiau jaustis.Dėkoju ir linkiu puikios Olimpinės dienos!“ – sakė sveikinimo žodį taręs TOK prezidentas Jacquesas Rogge'as.
