Sekite 15min Google
Rusija kasdien bombarduoja Ukrainos miestus ir jų gyventojus, bet Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija (IWF) nusprendė, kad Maskvoje turėtų vykti 2030 metų pasaulio čempionatas.
Tarp olimpinių sporto šakų tai pirmasis sprendimas suteikti teisę rengti svarbias tarptautines varžybas Rusijai, penktuosius metus vykdančiai karą Ukrainoje.
„Sakyčiau, kad nenustebino, o šokiravo“, – 15min pripažino Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos generalinis sekretorius Modestas Šimkus, plačiau aiškinęs, kaip tarptautiniame sporte padėtis minkštėjo rusams palankiu atžvilgiu, nors pastaraisiais mėnesiais Rusija dar žiauriau atakuoja ukrainiečius civilius.
M.Šimkus teigė, kad lietuviai savo poziciją pasaulio ir Europos sunkiosios atletikos federacijoms perdavė dar karo pradžioje: Lietuva kategoriškai pasisakė prieš Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimą tarptautinėse varžybose.
Iš pradžių sunkiaatlečių bendruomenė ir laikėsi daugumoje sporto šakų įvestų sankcijų šalims-agresorėms.
Kai po 2-3 metų karo ėmė minkštėti Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) pozicija, o rusų ir baltarusių sportininkėms ėmė vertis durys į tarptautines varžybas, vis daugiau sporto šakų pradėjo pasiduoti Kremliaus lobizmui.
Kiek vėliau ir sunkioji atletika įsileido baltarusius neutraliu statusu.
O šiemet jau ir rusai, ir baltarusiai varžosi su savo šalių vėliavomis ir himnais, kaip rekomendavo IOC, nors Ukraina toliau kenčia nuo rusų teroro.
Anot M.Šimkaus, pakitusią padėtį sunkiojoje atletikoje labiausiai lėmė dvi priežastys.
Pirmiausia, IOC naujos gairės, palankios karo nusikaltimus laiminančiam Kremliui ir jo šeimininkui Vladimirui Putinui.
„Pas mus, sunkiojoje atletikoje, palaikymas Ukrainai dar buvo gana stiprus. Bet viskas pasikeitė, kai prieš porą metų buvo išrinkta nauja vadovybė – italą (Antonio Urso) pakeitė naujas generalinis sekretorius iš Peru, – sakė M.Šimkus. – Mes praradome europietišką poziciją.“
Lozanoje įsikūrusios IWF prezidentas yra irakietis Mohammedas Hasanas Jaloodas, o generalinis sekretorius – Jose Carlosas Quinonesas iš Peru.
„Visos paraiškos, kurias gavome, buvo puikios, o mes įsitikinę, kad pirmenybės bus labai sėkmingos“, – po skandalingo sprendimo Maskvos naudai pareiškė J.C.Quinonesas.
„Kaip ir kitiems Pietų Amerikoje, jam karas Ukrainoje – gana tolimas. Kai dar buvo italas generalinis sekretorius, kuris iš esmės vykdo visą veiklą, nebuvo klausimų. Dabar panašu, kad einama kita kryptimi“, – apgailestavo M.Šimkus.
Sprendimą suteikti teisę Maskvai rengti 2030 m. pasaulio čempionatą priėmė IWF vykdomasis komitetas, kurio narių nacionalinis tapatumas labai margas.
Tarp viceprezidentų yra amerikietė, atstovai iš Saudo Arabijos, Libano, Kataro, Kosovo, Nauru Respublikos.
Tarp vykdomojo komiteto narių – Taivano, D. Britanijos, Vokietijos, Graikijos, Pietų Afrikos, Suomijos, Uzbekistano, Tailando, Kamerūno, Samoa, Ekvadoro atstovai ir atstovės.
Kitaip nei pirmaisiais karo metais, dabar jau Ukrainą remiančios šalys pradėjo kentėti nuo tarptautinių sporto valdininkų sprendimų.
Kaip neseniai Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės federacija atėmė iš Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos teisę Kaune rengti 2027 m. pasaulio taurės etapą dėl lietuvių principinio sprendimo neįsileisti šalių-agresorių atstovų, taip ir sunkioje atletikoje vertybės verčiasi aukštyn kojomis.
„Šiais metais jaunimo Europos čempionatas turėjo vykti Lenkijoje, kitais metais turėjo vykti Latvijoje, bet dėl šių valstybių kategoriškos pozicijos renginiai buvo atšaukti ir perkelti į tolimesnes Europos šalis, kaip Kosovas, Moldova ar Albanija – šios šalys suteikia vizas Rusijos ir Baltarusijos sportininkams“, – pasakojo M.Šimkus.
Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos generalinis sekretorius teigė, kad kartu su Ukrainos, Baltijos šalių, Lenkijos, taip pat Skandinavijos valstybių sunkiosios atletikos atstovais dar bandys pakeisti IWF sprendimą dėl pasaulio čempionato Maskvoje.
„Bandysime daryti viską, kad to neįvyktų, – žadėjo M.Šimkus, teigęs, kad tam proga bus netrukus Kinijoje vyksiantis olimpinis atrankos turnyras, kuriame varžysis ir šeši mūsų šalies sunkiaatlečiai. – Dar ketveri metai, dar tikrai ne faktas, kad Maskvoje tas čempionatas įvyks.“
Lietuviai nebus vieniši sporto politikos fronte.
Švedijos sunkiosios atletikos federacijos vadovė Hele Johage savo šalies žiniasklaidai taip apibūdino IWF sprendimą dėl Maskvos.
„Esu šokiruota, – pareiškė švedė. – Manau, kad tai ypač neramina. Karas tebevyksta Ukrainoje, jis nesibaigė.“
Ukrainos sporto ministras Matvijus Bidnyjus – tiesiog įtūžo dėl tokio IWF sprendimo.
„Mes ruošiame oficialius laiškus dėl šio gėdingo sprendimo, – parašė jis socialinėje erdvėje. – Kol Rusija tęsia karą Ukrainoje, nepateisinama rengti tarptautines varžybas jos teritorijoje.“
M.Bidnyjus teigė, kad laiškai bus išsiųsti IWF ir IOC, reikalaujant naujo, skaidraus pasaulio čempionato šeimininkų teisių suteikimo proceso.
„Šalis, kuri rengia karą, neturėtų būti apdovanojama pasauliniu renginiu, – piktinosi Ukrainos sporto ministras. – Mes kviesime nacionalines sporto federacijas ir tarptautinę sporto bendruomenę viešai priešintis čempionatams Rusijoje. Mums reikia vieningos pozicijos.“
