Žirgų globėjų nuomone, atsakingi už gyvūnų gerovės pažeidimus turėtų būti ne tik sužalotų žirgų vadeliotojai, bet ir varžybų teisėjai bei veterinarai.
„Prieš lenktynes vyko daug diskusijų dėl šalčių. Vienareikšmiškai vertinti šaltį nėra teisinga, kadangi žema temperatūra kiekvieną žirgą veikia skirtingai. Tai priklauso nuo daug aplinkybių, tokių kaip veislė, auginimo sąlygos, treniruočių procesas ir panašiai. Tačiau įrodyta, jog intensyvaus krūvio metu įkvėptas šaltas oras sukelia didelę grėsmę žirgų kvėpavimo takų sistemai. Tad prieš lenktynes viešai išreiškėme susirūpinimą dėl šalčio grėsmės žirgams, taip pat pabrėžėme detalios veterinarinės apžiūros prieš ir po varžybų svarbą, tačiau išgirsti buvome tik iš dalies, kadangi mūsų balsas neturėjo įtakos sprendimo priėmimui. Dėl to belieka apgailestauti“, – sakė ŽGA atstovė Rūta Matukonytė.
Jos teigimu, šiuo atveju buvo sudėtinga pasiremti tarptautinė praktika, nes tik Norvegijoje ir Suomijoje reglamentais nurodoma, jog varžybos yra draudžiamos, kai termometro stulpelis pasiekia 25 laipsnius šalčio.
„Buvo nurodyta, jog Sartų lenktynės vyko esant aukštesnei temperatūrai, bet panašu, jog vis gi gamtos sąlygos nebuvo palankios žirgų startams. Apie tai liudijo ir dukart mažesnis nei planuota lenktynių dalyvių bei žiūrovų skaičius“, – teigė R.Matukonytė.
Didžiausią susirūpinimą ŽGA kelia tai, jog lenktynėse nebuvo laikomasi žirgų gerovės nuostatų.
„Pavyzdžiui, tarptautinė žirgų sporto federacija (FEI) skelbia, jog ruošiant žirgus ir dalyvaujant varžybose, gyvūnų gerovė privalo būti aukščiau bet kokių kitų reikalavimų. O kraujuojantys žirgai ir jų vadeliotojai turėjo būti nedelsiant diskvalifikuoti, tokį sprendimą diktuoja paprasčiausias žmogiškumas, ne tik taisyklės. Gaila, bet nei teisėjai, nei VMVT specialistai ne tik to nepadarė, bet ir neatsiprašė žiūrovų ir visuomenės. Sukruvintų žirgų vaizdai menkina žirgų sporto lygį, o tokios varžybos sukelia daugiau neigiamų emocijų nei teigiamų. Būtent dėl to ir kilo daugiausiai diskusijų ir net pasiūlymų apskritai uždrausti žirgų lenktynes. Kadangi žiemą žirgų sporto varžybos vyksta ne tik Sartuose, toks neatsakingas požiūris į gyvūnų gerovę gali įgauti ir platesnį mastą“, – teigė ŽGA atstovė.
Siekdama išsiaiškinti neigiamas Sartų lenktynių pasekmes žirgams, ŽGA ketina surengti varžybose startavusių žirgų savininkų, trenerių ir vadeliotojų apklausą, taip pat išsiųsti raštus VMVT specialistams bei kitoms atsakingoms institucijoms, inicijuoti specialistų svarstymą dėl konkrečios šalčio ribos, kurią peržengus žirgų sporto varžybos būtų atidedamos, nustatymo ir reglamentavimo.
Mokslinių tyrimų duomenimis, minusinėje temperatūroje sportuojantys žirgai patiria periferinių kvėpavimo takų gleivinių pažeidimus. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad kvėpavimo takų atšalimas ir išsausėjimas gali sukelti kvėpavimo takų ligas, dažnai pasitaikančios sportiniams žirgams. Viena to priežasčių – esant intensyviam krūviui, viršutiniai kvėpavimo takai nespėja pakankamai sušildyti patenkančio oro, todėl apatiniai kvėpavimo takai netenka šilumos ir vandens.
ŽGA – tai vienintelė Lietuvoje pelno nesiekianti organizacija, besirūpinanti žirgų gerove ir edukacija žirgų gerovės klausimais bei teikianti tiesioginę pagalbą žirgams ir arkliams krizinėse situacijose.
Per šešerius veiklos metus ŽGA išgelbėjo daugiau nei 30 žirgų/arklių ir surado jiems naujus globėjus, surengė kelias dešimtis seminarų žirgų augintojams ir mylėtojams, o 2010 metsais Vilniaus rajone buvo atidariusi vienintelę Lietuvoje žirgų prieglaudą.
