Jau pirmame etape visus įvykius sujaukė lenktynių organizatorių ir teisėjų klaida. Po kurios pagrindinė grupė 94 kilometre nusuko ne tuo keliu, o laiko tarpas tarp pirmaujančios grupės, kurioje buvo 14-a dviratininkų ir pagrindinės grupės išaugo nuo pusantros iki daugiau nei penkių minučių.
Pagrindinė grupė grįžusi į trasą sumažino lenktynių tempą ir laukė teisėjų sprendimo. Bet teisėjai nebandė dirbtinai sureguliuoti lenktynių eigos ir ją grąžinti į buvusią situaciją. O lyderiai ir toliau važiavo pavėjui ir atstumas tik didėjo.
Po pirmosios dienos etapo, 11-ai iš 19-kos komandų kova dėl bendrosios įskaitos jau baigėsi, o komandų įskaitoje turbūt jau niekas nebepavis “Kolls” komandos, kuri vienintelė pabėgėlių grupėje turėjo tris savo narius.
Ž.Savickas buvo vienintelis lietuvis, kuris finišą pasiekė su lyderių grupe ir išsaugojo realius šansus kovoti dėl bendrosios įskaitos. Po etapo lietuvis pasidalino mintimis apie lenktynių planą, eigą ir ko galima laukti kituose etapuose.
Treneris man pranešė, kad pagrindinė grupė artėja ir aš tada nustojau dirbti pabėgėlių grupėje ir laukiau komandos draugų, kiti dviratininkai toliau tempo nemažino. Bet tuomet grupė buvo nuvesta ne ten ir planas B neišsipildė.
– Kokias užduotis prieš pirmąjį etapą gavote iš trenerio Artūro Kaspučio?
– Turėjome visada būti priekyje, nepražiopsoti didelių pabėgimų. Vėliau laukti ir išnaudoti šoninį vėją atviresnėse vietose arba patiems kažkiek užtraukti ir pabarstyti grupę. Iš dalies planas pavyko ir aš nuo pradžių atsidūriau pabėgėlių grupėje.
Pradžioje grupėje buvo sudėtinga situacija, kelis kartus buvome pabirę, bet kitos komandos greitai užtaisė skyles. Vėliau vėl visi susibūrėme į didesnę grupę, o tuomet po belgo atakos aš šokau paskui jį, už manęs dar keli žmonės. Vėliau pasivijom priekyje buvusius keturis lyderius ir visi 14-ą važiavome iki pat finišo.
– Jei visa darni grupė būtų Panevėžį pasiekusi kartu, visas viltis būtumėte dėję į A.Kruopį?
– Taip, jei visa grupė būtų pasiekusi finišą, būtume dirbę dėl A.Kruopio. Iš dalies tas scenarijus buvo pradėjęs pildytis. Treneris man pranešė, kad pagrindinė grupė artėja ir aš tada nustojau dirbti pabėgėlių grupėje ir laukiau komandos draugų, kiti dviratininkai toliau tempo nemažino. Bet tuomet grupė buvo nuvesta ne ten ir planas B neišsipildė.
– Kada jūsų grupė sužinojo, kad besivejantys nusuko ne ten?
– Man treneris pranešė, kažkur 15 km nuo to posūkio. Vėliau privažiavo teisėjas pasakė, kad grupė nusuko ne ten, bet neaišku koks bus teisėjų sprendimas. Visą tą laiką aš nedirbau, vėliau sužinojau, kad persvarą buvo daugiau nei šešios minutės ir toliau augo, o iki finišo buvo likę kiek daugiau nei 70 km, tuomet supratome, kad taip ir nuvažiuosime iki finišo.
– Įvažiavus į miestą laukė dar keturi ratai, kokius planus dėliojotės tada?
– Galvojau svarbiausi įvykiai prasidės paskutiniame rate, bet prieš paskutinio tarpinio finišo kalniuką Panevėžyje, kažkas atakavo, kiti leidosi paskui ir prasidėjo. Galiausiai pabėgo trys dviratininkai, man vėliau pavyko juos pasivyti. Bet tada sustojom ir likę mus pasivijo. Tada į ataką šoko ukrainietis, aš dar bandžiau važiuoti paskui, bet jau buvau kiek išsikvėpęs po paskutinės atakos. Bet bandžiau išlaikyti trumpą atstumą, kad mūsų grupelė neatsiliktu. Bet pabaigoje, ukrainietis vis tiek nuvažiavo vienas.
Etapas man palankus, pabaigoje laukia aštrus kalniukas, bet iki to laukia daugiau nei 100 km lygumos, tad iki to kalno dar reikia atvažiuoti. Žinoma jei kalną pasieks grupė dideliu greičiu, pusę kalniuko įveiksime iš eigos, vėliau reikės jėgos.
– Ketvirtadienį laukia vienas sudėtingesnių etapų iš Rygos į Siguldą, kokie planai antrame etape?
– Dėl bendrosios įskaitos dabar kovoja 14 dviratininkų, iš jų trys Ukrainos „Kolss“ komandos nariai. Šiandien laukia sudėtingas etapas, o be to labai daug kas priklausys nuo to, ar visi spėjo atgauti jėgas po vakar. Trečiadienį devynios komandos neturėjo savo narių pabėgėlių grupėje, visi jie bandys kovoti, todėl visiškai neaišku kokia bus situacija.
Ketvirtadienio etapas man palankus, pabaigoje laukia aštrus kalniukas, bet iki to laukia daugiau nei 100 km lygumos, tad iki to kalno dar reikia atvažiuoti. Žinoma, jei kalną pasieks grupė dideliu greičiu, pusę kalniuko įveiksime iš eigos, vėliau reikės jėgos. Bet gali užtekti ir kelių sekundžių persvaros, o pridėjus bonuso sekundes, visada galima žaisti, bet taip lygiai galima ir pralošti.
– Žvelgiant į dabartinę situaciją ir šiandienos etapą, komandos nariai nebandys jūsų „atvežti“ iki Siguldos kalno?
– Na taip, tai bus ne A.Kruopio etapas, o aš kovoju dėl bendrosios įskaitos todėl, manau komanda mane pasaugos. Tikiuosi išsaugoti jėgas, bandyti kovoti ir susigrąžinti prarastas sekundes. Neatmeskim ir pabėgimo varianto, bet viskas priklausys nuo situacijos. Ukrainiečiai dabar aiškiai pirmauja, todėl galima bandyti ir kažką taktiškai sustrateguoti. Vakar prieš pirmąjį etapą aiškių lyderių nebuvo, o nuo šiandien situacija keičiasi.
Ketvirtosios „Baltic Chain Tour“ lenktynės finišuos rugpjūčio 24 d. diena Estijos sostinės Taline. Iki to dar laukia šiandienos etapas Riga-Sigulda, Valmiera-Parnu, Parnu-Vijandi ir Viljandi-Talinas.”
