Didžiausiame pasaulyje „Rizin“ turnyre Japonijoje Teodoras kovojo jau gal penkis kartus. Ten jam teko kautis skirtingose svorio kategorijose, bet kovo 18 dieną sportininkas grįš į savąją (iki 95 kg).
Kitą savaitgalį Ukmergės dziudo klubo atstovą išvysime Viniaus ringe, kur jis pasitiks priešininką iš Ukrainos – Sergejų Sohą, o balandį jau varžysis Tokijuje, „Yokohamos“ arenoje. Apie tai, kaip jam sekasi į sėkmės Olimpą kopti svetur ir kodėl taip gera grįžti į gimtinę, Lietuvos bušido federacijos rinktinės narys, kolegų ten pramintas Vilkolakiu, trumpai papasakojo jo laukiantiems gerbėjams.
– Kuo tavo kasdienybė Japonijoje skyrėsi nuo tos, kuria gyveni čia?
– Japonijoje prieš kovą ilsiuosi. Daug valgau ir miegu, grožiuosi miestu, domiuosi japonų kultūra, jų gyvensena. O namuose dažniausiai sportuoju du kartus per dieną, mokausi, bitininkauju, ruošiuosi būti treneriu.
– Minėjai, kad gavai jau spėjai įgyti pravardžių. Kokios jos ir kodėl jų nusipelnei?
– Turiu keletą, bet pats jų neišgalvoju. Jas duoda mano gerbėjai. Japonijoje gavau Lietuvos vilkolakio pravardę, dar gerbėjai mane vadina Halku. Kaip jos atsiranda, tikrai nežinau (šypsosi).
– Koks jausmas sugrįžus? Pasiilgai namų?
– Visada sugrįžti į Lietuvą gera. Čia pasitinka artimieji, kurie nuoširdžiai džiaugiasi mano pasirodymais. Stengiuosi jų nenuvilti ir esu dėkingas, kad manimi jie visada didžiuojasi – nesvarbu, ar laimiu, ar pralaimiu.
– Ar jauti skirtumą rengdamasis kovoms ten ir dabar, kai ruošiesi Vilniaus KOK turnyrui?
– Tiek Lietuvoje, tiek Europoje ar Japonijoje turnyrams ruošiuosi labai atsakingai – visos kovos man vienodai svarbios.
– Kuo ypatingos „Siemens“ arenos sienos?
– Ten susirenka nemažas būrys artimųjų, draugų ir gerbėjų.
– Kokių staigmenų ruoši savo būsimam varžovui Sergejui Sohai?
– Staigmenų nei plano neruošiu, visada einu laimėti. Kiekvieną kartą planas būna pagal aplinkybes.
