Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kovos menų specialistai Lietuvoje: „Chuliganizmas ir sportas – ne tas pats“

Festivalio akimirka
Alfredo Pliadžio nuotr. / Festivalio akimirka
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvoje jau ne kartą yra nuskambėję kovos menų pasaulio atstovų išpuoliai prieš eilinius žmones gatvėje. 2013 metais merginą Kaune nokautavo buvęs pasaulio bušido čempionas Remigijus Morkevičius, prieš kelis mėnesius Kauno centre įvykęs dar vienas sportininko pasišvaistymas kumščiais virš kovinio sporto pasaulio ir vėl užtraukė juodus debesis.

Įvaizdis gerėja

Tai, kad kovos menų pasaulio įvaizdis Lietuvoje gana neigiamas, 15min pripažino ir Lietuvos kikboksingo federacijos viceprezidentas Vytautas Kislauskas. Vis dėto, viceprezidento teigimu, sporto įvaizdis gerėja. „Jau po truputį nuomonė linksta į geresnę pusę, bet vis tiek dar yra likę stereotipų, kad kovotojai yra, kaip sakoma, „atmušti“, ir vienintelis jų gyvenimo tikslas – pasimušti“, – apie stereotipus kalbėjo V.Kislauskas.

Jo teigimu, žmonių nuomonė apie patį sportą pasikeičia jau po pirmos treniruotės. „Atėję žmonės galvoja, kad tai labai žiaurus sportas, bet palanko, pamato, kad nėra ten tokių žiaurių dalykų, kaip jie galvoja, požiūris ima keistis“, – pasakojo V.Kislauskas.

Mes akcentuojame, kad kovoti reikia ringe, o ne gatvėje.

Pasak V.Kislausko, šiuo metu treniravimo metodai yra visiškai kitokie nei anksčiau, todėl klaidinga manyti, kad sportininkai ir su šiuo sportu susiję asmenys yra žiaurūs. „Mes akcentuojame, kad kovoti reikia ringe, o ne gatvėje“, – teigė jis.

Kalbant apie muštynes gatvėje V.Kislauskas tvirtino, kad Lietuvos kikboksingo federacija visiškai netoleruoja tokio elgesio. „Bet kokios muštynės gatvėje yra smerktinas dalykas. Gatvė yra ne ta vieta, kur reikėtų rodyti savo kovinius sugebėjimus. Gatvės muštynės nėra sportas. Tai – chuliganizmas“, – teigė viceprezidentas.

Yra daugybė istorijų, kai kovotojai gatvėje panaudoja savo sugebėjimus tam, kad užtikrintų viešąją tvarką, todėl tokių atvejų nereikėtų gretinti su nusikalstama veikla, sakė V.Kislauskas. „Ta jėga būna ir lauke naudojama, bet ji gynybai skirta. O būna, kai žmogus tiesiog rodo „ką aš galiu padaryti“. Tokie dalykai yra smerktini.“

Nusižengusiems gatvėje – jokių varžybų

V.Kislausko teigimu, bet koks noras savo jėgą pademonstruoti gatvėje gali atsirūgti su kaupu. „Kikbokso federacijoje yra nusistovėjusi nuostata, kad iš federacijos gali būti pašalinti asmenys už nesportinį elgesį, už tam tikrų taisyklių nesilaikymą. Yra punktai, kurie nurodo, kad, jei kovojama gatvėje, sportininkas gali būti pašalintas“, – apie nuobaudas pasakojo viceprezidentas.

Jo teigimu, federacijai priklausantys sporto klubai bendradarbiauja ir su policija. „Kartais kai kurie klubai gauna policijos prašymų kontroliuoti vaikus. Tokiu atveju jie tiesiog pašalinami iš klubo“, – pasakojo V.Kislauskas. Laimei, šiuo metu tokių atvejų beveik nebūna.

Sporto įvaizdžiui taip pat dažnai kenkia mėgėjai, susidomėję kovos menais dėl piktavališkų paskatų. Dažniausiai tokie asmenys ilgai nesportuoja, tačiau jų nusikaltimai gatvėje neigiamai atsiliepia visiems.

Kikboksingo federacijos viceprezidento teigimu, neigiami stereotipai apie kovinį sportą ypač suklestėjo po Sovietų Sąjungos griūties. „Kai Sovietų Sąjunga sugriuvo, daug sportininkų, kurie praktikavo kokį nors jėgos sportą, nuėjo ne į tas struktūras, kur reikėjo. Būtent nuo tų laikų ir užsiliko neigiami stereotipai“, – pasakojo V.Kislauskas.

Padeda atsikratyti streso

Specialisto teigimu, dabar vis dažniau kovų menais žmonės užsiima norėdami atsikratyti darbo metu sukelto streso. „Jei žmogus ateina į treniruotę, jis būna piktas, suirzęs. Jis pasportuoja, su draugais pabendrauja, po treniruotės visi gerai pasijuokia, dar papokštauja ir skirstosi su gera nuotaika namo“, – apie kasdienybę sporto salėje pasakojo viceprezidentas.

Pasak V.Kislausko, Lietuvos kikboksingo federacija ruošia programą, kurios tikslas – visoje šalyje gerinti kovinio sporto įvaizdį. Viena iš programos dalių – edukacinės prezentacijos mokyklose. „Planuojamos prezentacijos mokyklose – kas yra kovinis sportas, kodėl negalima kovoti gatvėje. Svarbiausia, kad žmonės suprastų, jog smurtas nieko nesprendžia“, – tvirtino jis.

Taip pat juntamas didžiulis merginų susidomėjimas koviniu sportu. „Matoma tendencija, kad didėja merginų gretos. Tai rodo, kad sportas jau nebeatrodo toks agresyvus, nes jei būtų agresyvus, merginų būtų labai mažai“, – sakė V.Kislauskas.

Kovos menai pastaraisiais metais labai patobulėjo. Dabar šis sportas yra pritaikytas įvairaus amžiaus ir profesijų žmonėms. Asmenys, norintys išvengti sumušimų ir pajusti adrenaliną ringe, gali dalyvauti įvairiose modifikuotose kovose, kuriose leidžiami tik neakcentuoti smūgiai. „Galima dalyvauti dvidešimt kovų ir negauti jokios traumos“, – apie sporto modifikacijas pasakojo asociacijos viceprezidentas.

Agresija salėje netoleruojama

15min taip pat pakalbino ir Tomą Vosylių. Vaikinas du kartus tapo Lietuvos jaunimo Tailando bokso čempionu ir jau 12 metų praktikuoja šį sportą. Dabar jis kovos menų moko kitus. Treneris dirba Kaune įsikūrusiame kovos menų klube „Gym37“, kur, jo teigimu, agresija netoleruojama.

Pasak T.Vosyliaus, į salę atėjusių žmonių tikslai būna įvairūs. „Nuo noro sustiprėti, išmokti apsiginti iki siekio tapti čempionu“, – apie naujokų tikslus pasakojo Tailando bokso treneris.

Jo teigimu, į treniruotes kartais ateina žmonių, suprantančių kovų menus kaip eilines muštynes, todėl, norint toliau sportuoti, privalu atsikratyti tokių nuostatų. „Kartais ateina ir sako: „Kada išmoksim muštis?“. Iškart yra pasakoma, jog čia muštis nemokoma, o mokoma kovoti. Kovos menai ir gatvės peštynės, nors dažnai yra gretinamos, nelabai ką turi bendro“, – stereotipus sklaidė treneris.

Pasak T.Vosyliaus, tie, kurie į kovos menų salę ateina su blogais ketinimais, ilgai čia neištveria: „Tokie žmonės iškart pamato, kokie vėjai pučia klube. Čia yra aiškios taisyklės, disciplina, pagarba vieni kitiems.“ Jo teigimu, dažniausiai naujokų agresiją ir pyktį pakeičia atsipalaidavimas ir šypsena.

Motyvacijos išmokti kovos menų žmonės semiasi iš visur. „Kartais žmonės ateina pasižiūrėję kovų per televiziją ar internete. Kartais – pasižiūrėję kino filmų. Taip pat žinau keletą Lietuvos čempionų, kurie treniruotis pradėjo todėl, jog juos mokykloje stumdydavo vyresni“, – pasakojo treneris.

Jis taip pat sutinka su Lietuvos kikboksingo federacijos viceprezidento V.Kislausko nuomone, kad, nors šiomis dienomis neigiami stereotipai vis dar matomi, kovinis sportas sparčiai tobulėja.

„Ypač pastaruoju metu yra jaučiamas kovos menų bumas Lietuvoje. Daug žmonių pradeda treniruotis, atsidaro vis nauji sporto klubai. Kovos menais užsiima įvairiausių profesijų žmonės – statybininkai, aktoriai ar balerinos. Ir visi čia suranda kažką sau“, – apie sportą, tinkantį visų profesijų žmonėms, pasakojo T.Vosylius.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką