Sekite 15min Google
Pirmą kartą UTMA ringe jis pasirodė 13-ajame organizacijos turnyre. Tuomet vien Eimanto vardas ir sugrįžimo į Lietuvą motyvas padėjo surinkti sausakimšą Kauno „Žalgirio“ areną.
Neišdildomas vakaras ypatingas tapo ir jam pačiam. Buvęs WBC pusvidutinio svorio kategorijos diržo savininkas žengė į ringą prieš Pietų Afrikos Respublikos atstovą Jabulani Makhense.
Tuomet ilgoje ir varginančioje 10 raundų kovoje teisėjų sprendimu į viršų kilo 32-ejų E.Stanionio ranka. Po akistatos kaunietis teigė, kad po pralaimėjimo Jaronui Ennisui buvo praradęs meilę šiam sportui.
- E.Stanionis 2025 m. balandžio 12-ąją kovoje su J.Ennisu prarado WBA pusvidutinio svorio kategorijos čempiono diržą. Tuomet lietuvis po į ringą išmesto balto rankšluosčio pralaimėjo šeštajame raunde.
Panašu, kad meilė sugrįžo. Vieną geriausių visų laikų Lietuvos boksininkų vėl galėsime išvysti UTMA 19 turnyre, kuris vyks spalio 24-ąją Vilniuje. Tai pats 172 cm kovotojas patvirtino organizacijos surengtoje spaudos konferencijoje.
Kova vyks „UTMA 19“ rugsėjo 26-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje, oponentas dar neaiškus, tačiau pabrėžtina, jog jis yra finalinėje stadijoje.
„Esu labai laimingas ir džiaugiuosi, kad UTMA suteikė šansą vėl kovoti Lietuvoje. Noriu parodyti geriausią savo versiją ir tai, ką galiu. Vėl turiu ugnį, kuri buvo kiek priblėsusi, dingusi. Dabar ji vėl užsikūrė ir noriu žengti į ringą", - žurnalistams sakė E.Stanionis.
Esu labai laimingas ir džiaugiuosi, kad UTMA suteikė šansą vėl kovoti Lietuvoje
– Eimantai, nedaug laiko liko iki kovos. Kada tapo aišku, kad žengsi į ringą?
– Ruošiausi jau gana ilgai. Ši stovykla yra pati ilgiausia – 14 savaičių, o dažniausiai būna aštuonios. Ugnis buvo priblėsusi ir nežinojau, ar dar kovosiu. Viena koja jau buvau išėjęs iš šio sporto. Supratau, kad dar ne laikas, ir mane dar ne kartą pamatysite.
– Minėjai, kad viena koja jau buvai išėjęs iš bokso. Papasakok, kokios mintys sukosi galvoje šiais metais?
– Mane užpuolė vidiniai demonai. Po pralaimėjimo J.Ennisui mano gyvenimas visiškai pasikeitė. Gimė dukra, tėvystė, viskas nauja. Suplanavome kovoti Lietuvoje, o aš to labai seniai norėjau. Tai buvo mano svajonė, kurią norėjau išpildyti. Tiesiog viskas įvyko per greitai.
Buvau nuo visko pavargęs. Nuo JAV, vadybininkų, teismų. Po kovos truputį atsipūčiau ir pagalvojau, ką norėsiu daryti. Vėl grįžau.
– Koks dabar esi kalbant apie motyvaciją ir energiją?
– Esu laimingesnis nei bet kada anksčiau. Namuose kovosiu, namuose sportuosiu. Pas mane yra atvykę sparingo partneriai iš užsienio. Su jais labai gerai dirbame. Vėl grįžau.
Galvojau, kad baigsiu karjerą, ir tos mintys tęsėsi labai ilgai. Mane buvo užpuolę vidiniai demonai. Buvau pametęs pats save. Žmona man sakė, kad turiu grįžti dar vieną kartą. Tikrai buvo sunku. Ėjau su Lietuvos rinktine sparinguotis.
Manau, kad esu labai geros formos, o laiko dar liko. Būsiu dar geresnės formos ir parodysiu geriausią savo versiją.
– Minėjai „demonus“. Ar buvai pametęs discipliną?
– Ne. Tai mano gyvenimas. Po karjeros pabaigos irgi sportuosiu. Dabar noriu žiūrėti į ateitį, siekti tikslų ir žiūrėti, kas bus toliau. Disciplina ir mityba visada liks.
– Praėjusioje kovoje aistruoliai buvo nusivylę, kad oponentas nebuvo itin aktyvus. Kokius reikalavimus dabar keli būsimam varžovui?
– Varžovui neturiu jokių reikalavimų. Kiekvienas varžovas turi taktiką, kuri jam yra patogesnė. Pats tada nesijaučiau labai gerai. Jei kitas kovotojas būtų muštukas ir aš būčiau muštukas, žiūrovui būtų įdomu, nes greičiausiai būtų nokautas. Tąkart niekas nelabai norėjo eiti į kontaktą.
Viskas buvo gerai, aš laimėjau. Jis buvo reitinguotas varžovas, bet aš nugalėjau. Istorija tęsiasi.
– Kodėl pasirinkai kautis „co-main“ dalyje, o ne laukti vėlesnių turnyrų, kuriuose galėtum kovoti pagrindinėje kovoje?
– Aš nieko nesirinkau. Gavau šansą kovoti ir man viskas tinka. Kaune varžybos be manęs – skamba keistai.
– Ar per vasarą turėjai pasiūlymų kautis kitose organizacijose?
– Turėjau. Galėjau kovoti su Richardsonu Hitchinsu. Jis – buvęs pasaulio čempionas mažesnėje svorio kategorijoje, dabar pakilo aukščiau. Mes sutikome. Tada jie atsisakė, bet socialinėje erdvėje teigė, kad aš nesutikau. Turiu visas žinutes, kurios patvirtina, kad tikrai norėjau kovoti.
– Kas turi įvykti kitaip, kad po artėjančios kovos nesakytum, jog blėsta meilė boksui?
– Neblėsta, viskas gerai (juokiasi). Reikia tai išgyventi, pabūti mano vietoje. Turėjau dvejų metų pertrauką, vėliau metų, dabar vėl metai. Aš myliu sportą ir noriu kovoti.
Problema – vadybininkai, teismai, organizacijos. Man žada viena, bet nepavyksta. Tai man taip sujaukė meilę ir mintis...
Dabar grįžtu labai užsidegęs. Noriu stiprių, didelių kovų.
– Buvo pažengusių kalbų dėl tavo ir Egidijaus Kavaliausko kovos?
– Buvo. Aš nežinojau, ar dar sportuosiu, nežinojau jo planų. Tai yra derybos, tinkamas laikas ir vieta. Noriu kovoti su visais. Gal kovosiu su Egidijumi, gal su kitu.
– Kaip vertini artėjančią D.Dirksčio ir S.Maslobojevo kovą?
– Manau, kad S.Maslobojevas laimės.
