28-erių disko metikas su traumomis yra pažįstamas jau ilgai, bet šis sezonas sunkumus pakėlė į kitą lygmenį.
Jauną sportininką metų pradžioje sukrėtė asmeninė tragedija. Žuvo A.Gudžiaus tėtis Rimantas. Netrukus po to prasidėjo ir fiziniai skausmai.
Dvejus metus iš eilės aukso medalius į Lietuvą vežęs A.Gudžius turėjo pratęsti dominavimą ir šį sezoną, bet jau jo pradžioje netikėtai buvo priverstas gultis ant operacinio stalo. Sportininkui reikėjo pašalinti iš pėdos metalinę plokštelę. Tai išbraukė iš pasirengimo kelis mėnesius ir privertė į daugumą varžybų vykti „viena koja“.
Tokiomis sąlygomis buvo pasiekta nemažai – įvykdytas olimpinis normatyvas ir užfiksuotas šeštas rezultatas pasaulyje (67,73 m).
Tačiau tuo kliūčių ruožas nesibaigė. Iki pasaulio lengvosios atletikos čempionato Dohoje liko vos savaitė, o A.Gudžius neseniai baigė gerti antibiotikų kursą po užpuolusios Laimo ligos.
Po tokių barjerų dažnas sportininkas tyliai kalbėtų apie šansus pasaulio čempionate, bet A.Gudžius rodo ryžtą, o ne pasiteisinimus.
„Visas procesas šiemet vis tiek nei šioks, nei toks. Fiziškai buvo sunku. Susidėjo viskas – ir traumelės, ir liga. Bet aš nehiperbolizuoju per daug, jau beveik pasveikau. Dar organizmas pasėdęs, bet ką aš žinau... Pasikaposiu dar, nesudedu ginklų“, – šypsodamasis kalbėjo pasaulio čempiono titulą Katare ginsiantis disko metikas.
– Kaip atrodė jūsų paskutiniai mėnesiai prieš pasaulio čempionatą? Ar vykote treniruotis į šiltesnius kraštus?
– Šiemet ruošiausi Lietuvoje. Visą laiką kankino mikrotraumos. Kai negali 100 proc. dirbti, tai koks tikslas kažkur dar važinėti? Tik pinigų mėtymas būtų važiuoti tik tam, kad pasėdėčiau kur nors kitur. Kaip visada, Kauno Ąžuolyne treniravomės visą laiką.
– Antroje sezono pusėje spėjote dalyvauti ir keliuose turnyruose. Ar tenkina ten demonstruoti rezultatai?
– Žinoma, kad netenkina. Nei rezultatai, nei vietos. Bet su treneriu kalbėjome, kad šiemet galėjo būti ir blogiau. Įvertinus visą situaciją – koja neveikia, kaip turėtų, ligos sukrito – tai galėjo būti žymiai blogiau. Pavyko išsilaikyti pakankamai aukštai – pasaulyje vis dar laikome šeštą rezultatą, pasauliniame reitinge esu ketvirtas. Nebeviltiškai dar. Ką padarysi, tokie metai papuolė. Tikėkimės, kad kitais metais nebebus jokių cirkų. Bus galima normaliai ruoštis ir taikytis į medalius, o ne į išgyvenimą. Aišku, ir šiemet tikiuosi, kad nusišypsos fortūna ir pavyks pakovoti dėl aukštesnių vietų.
Kai negali 100 proc. dirbti, tai koks tikslas kažkur dar važinėti? Tik pinigų mėtymas būtų važiuoti tik tam, kad pasėdėčiau kur nors kitur.
– Tikriausiai po tokio sezono kelti konkrečius tikslus pasaulio čempionate yra sunku. Bet ko tikitės Dohoje?
– Labai sunku ką nors prognozuoti. Pažiūrėkime į Deimantinės lygos finalą. Labai sunku vertinti, kaip kas sumėtys. Aš manau, kad bus gal du ryškesni rezultatai, bet didžioji dalis finalininkų turėtų sumėtyti labai labai glaudžiai.
– Danielis Stahlis, Fedrickas Dacresas, Lukas Weisshaidingeris ir jūs pastaruosius dvejus metus buvote ryškiausi pasaulyje. Ar atsirado kitų stiprių varžovų?
– Aš šiemet šešėlyje vaikštau. Kad kažkas būtų labai stipriai iššovęs, tai taip tikrai nėra. Jaunas 23-ejų rumunas Alinas Alexandru Firfirica neseniai numetė 67 metrus. Irgi rodo, kad po poros metų galime tikėtis aukšto meistriškumo sportininko. O branduolys visada lieka keturi geriausiai sportininkai, kurie rodo stabilius aukštus rezultatus. Kasmet neatsiranda naujų žvaigždučių. Manau, kad per artimiausius metus išliks tie lyderiai. Stebuklų nebus. Mūsų tokia sporto šaka, kad ilgai trunka tas kopimas į viršūnę. Iš niekur atsirasti beveik neįmanoma.
– Prieš Europos ir pasaulio čempionatus Berlyne ir Londone kalbėjote, kaip nemėgstate iš anksto važiuoti į varžybas, nes tai tik kelia papildomą įtampą. Doha yra šiek tiek toliau. Kada planuojate vykti į pasaulio čempionatą?
– Nuskrisiu, vieną dieną mankštą padarysiu, o kitą jau bus varžybos. Laiko juosta yra ta pati, o kelionė kaip ir į visas varžybas realiai trunka visą dieną.
– Dohoje kepins 38–40 laipsnių karštis. Tai papildomas iššūkis?
– Temperatūros skirtumas bus visiems. Sportininkas nesirenka, kur bus varžybos. Gal kažkas važiuoja stovyklauti į šiltus kraštus. Kiekvienam tai individualu. Matysime viską po varžybų.
– Iš viso Lietuvos rinktinę sudarys 11 sportininkų. Ko galime iš jų tikėtis?
– Dovilė Kilty ir Edis Matusevičius šį sezoną rodo aukščiausius rezultatus. Dar Diana Zagainova gerai pasirodė, bet medalius prognozuoti yra labai sunku. Jie priklauso nuo milijono dalykų, kurie susiklostys tą dieną. Tūkstančiai aplinkybių. Bet didžiausi lūkesčiai būtų iš trišuolininkių ir Edžio Matusevičiaus.
– Pasaulio čempionate jus kaip visada lydės treneris Vaclovas Kidykas ir kineziterapeutas Tomas Bendaravičius?
– Taip, ši komanda yra mano subalansuotas laikrodukas. Be savo komandos šį sezoną tikrai nebūčiau pasiekęs šešto rezultato. Visi rezultatai tik komandos ir pasiekti. Kitaip tai niekaip.
Pasaulio sezono lyderiai
| Rezultatas | Atletas | Šalis | |
|---|---|---|---|
| 1 | 71.86 | Danielis Stahlis |  SWE |
| 2 | 70.78 | Fedrickas Dacresas |  JAM |
| 3 | 68.14 | Lukas Weisshaidingeris |  AUT |
| 4 | 67.98 | Loisas Maikelis Martinezas |  ESP |
| 5 | 67.78 | Ola Stunesas Isene |  NOR |
| 6 | 67.73 | Andrius Gudžius |  LTU |
| 7 | 67.57 | Travesas Smikle | JAM |
| 8 | 67.32 | Alinas Alexandru Firfirica |  ROU |
| 9 | 67.23 | Piotras Malachowskis |  POL |
| 10 | 67.19 | Ehsanas Hadadi |  IRI |
