Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Černobylio pragare – ir garsus lengvaatletis

Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris Edmuntas Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
Edmuntas Matusevičius dalyvavo Černobilio avarijos padarinių likvidavime.
Edmuntas Matusevičius dalyvavo Černobylio avarijos padarinių likvidavime. / Asmeninio albumo nuotr.

Balandžio 26 d. sukanka 34 metai, kai 1986-aisiais nugriaudėjo sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje. Sprogo vienas iš jėgainės reaktorių, į aplinką pateko 190 tonų radioaktyvių medžiagų.

Radiacija greitai pasklido po visą Europą, o po kelių dienų pasiekė ir Lietuvą.

Avarijos padarinius Černobylio AE likvidavo ir nemažai lietuvių. Tarp jų – ir šešis kartus Lietuvos ieties metimo čempionas bei rekordininkas vilnietis Edmuntas Matusevičius, dabar treniruojantis savo sūnų, dabartinį šalies ieties metimo rekordininką Edį.

– Dar aktyviai sportuodamas ir dirbdamas treneriu 1986-aisiais dalyvavote likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmes. Kaip ten atsidūrėte?

– 1984–aisiais buvau pradėjęs dirbti metikų treneriu tuometėje „Dinamo“ respublikinėje taryboje ir rudenį gavau šaukimą atlikti karinę tarnybą armijoje.

Tarnauti sovietų kariuomenėje visai netroškau ir ignoravau kvietimus. Būtų buvę gėda, nes mano tėvas buvo politinis kalinys, ištremtas į Sibirą, o aš einu tarnauti tarybinėje armijoje.

„Dinamo“ respublikinės tarybos vadovas pasikvietė mane ir griežtai pasakė: arba eini tarnauti, arba mes tave atleisime.

Atsakiau, kad tarnauti neisiu, galite atleisti. Dinamiečių vadovas buvo su pulkininko antpečiais, tai jis mane ir atleido.

Tada mane pradėjo gaudyti kitos struktūros. Pavyko slapstytis iki 1985–ųjų balandžio, bet po to buvau „supakuotas“ ir teko tarnauti.

Pusę metų besislapstydamas nuo ryto iki vakaro praleisdavau Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Domėjausi sporto statistika, grožine literatūra.

Alfredo Pliadžio nuotr./1981 m. Edmuntas Matusevičius
Alfredo Pliadžio nuotr./1981 m. Edmuntas Matusevičius

Kai buvau sulaikytas, padedant lietuvių kilmės karininkui, vykau tarnauti, kaip buvo žadėta, ne taip toli – į Kauną.

Tarnybos metu susikirtau su majoro laipsnį turinčiu karininku, ką tik sugrįžusiu iš Afganistano. Jis buvo mano bendraamžis, mėgo pasityčioti iš kareivių, o aš bandžiau tam prieštarauti ir įgijau mirtiną priešą.

1986-aisiais balandžio 26 d., sprogus Černobylio atominei elektrinei ir gavus kariuomenės vado įsakymą pulkui rengtis likviduoti atominės elektrinės padarinių, jis išlėkė iš štabo ir šaukė ant viso pulko: „Ar žinote, kas kandidatas Nr. 1 likviduoti sprogimo pasekmių?“. Radęs mane, bakstelėjo pirštu man į krūtinę ir pasakė: „Štai jis, Nr. 1“.

Tarnavau kariniame inžineriniame pulke, ten buvo formuojamas traukinio ešelonas iš 20 karininkų ir 20 būtinos tarnybos kareivių, o taip pat apie kelių šimtų kauniečių civilių, kurie irgi buvo labai greitai surinkti.

– Kada išvykote likviduoti sprogimo pasekmių?

– Gegužės 8-ąją iš Kauno traukiniu, pilnu traktorių, mašinų, buldozerių ir kitos technikos, o į vietą atvykome gegužės 11-ąją.

Mums buvo liepta įsikurti Baltarusijoje, šalia Komarino gyvenvietės, kuri buvo už 30 kilometrų nuo Černobylio atominės elektrinės.

Asmeninio albumo nuotr./Edmuntas Matusevičius dalyvavo Černobylio avarijos padarinių likvidavime.
Asmeninio albumo nuotr./Edmuntas Matusevičius dalyvavo Černobylio avarijos padarinių likvidavime.

Pagrindinis mūsų uždavinys buvo vykti į labiausiai užkrėstas teritorijas ir jas valyti, dezinfekuoti. Čia teko prabūti penkis mėnesius iki spalio 10 dienos.

Per tą laiką, kol vykome į Komariną, jau buvome tiek visko girdėję, kas ten darosi, todėl visi velniškai bijojome.

Civiliai, taip vadinami partizanai, gėrė degtinę ir guodėsi, kad nepasisekė išsisukti „nuo Černobylio“.

Rugsėjo mėnesį laisvalaikiu eidavome ir grybauti, žvejoti, o laimikį valgėme su pasigardžiavimu, užmiršę visą radiaciją.

Čia viskas puikiai augo, įspūdingo dydžio, tikriausiai paveikti radiacijos, buvo obuoliai, daržovės, kukurūzo didumo javai.

Mano žmona Dalia, Seulo olimpinių žaidynių dalyvė, save irgi vadina černobiliete, nes ji du kartus buvo atvažiavusi į Komariną pasimatyti su manimi.

– Kaip jūs buvote apsaugoti nuo radiacijos?

– Atvykę per dieną pirmiausiai įsirengėme palapinių stovyklą ir gavome respiratorius, dozimetrus, kuriuos bent aš sąžiningai nešiojau.

Dozimetrai buvo tokie, kad pats negalėjai matyti, kokią dozę radiacijos gavai. Juos keitė gan dažnai, per visą buvimo laiką mums juos keitė kokius penkis kartus.

Asmeninio albumo nuotr./Edmuntas Matusevičius dalyvavo Černobylio avarijos padarinių likvidavime.
Asmeninio albumo nuotr./Edmuntas Matusevičius dalyvavo Černobylio avarijos padarinių likvidavime.

Paklausus, kaip ten su radiacijos lygiu, visada atsakymas buvo vienas: „Viskas normaliai“.

Kai po penkių mėnesių važiavome namo, mums grąžino karinius bilietus, o jame buvo įrašyta, kad per tą laiką gavau 3,58 rentgeno radiacijos.

Buvau labai nustebintas tokia informacija, gal Lietuvoje per penkis mėnesius buvo galima gauti tokį radiacijos lygį, bet tik ne ten.

Tikrosios radiacijos prietaisai net nebūtų galėję parodyti, nes jų skalės tam netiko, o tuo metu ten dirbusiems žmonėms dalinti prietaisai dažnai net neveikdavo.

Patirtos radiacijos pamatuoti neįmanoma iki šiol.

Alfredo Pliadžio nuotr./Edmuntas ir Edis Matusevičiai
Alfredo Pliadžio nuotr./Edmuntas ir Edis Matusevičiai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius