Sekite 15min Google
Gabrielle Garber nuosekliai kyla aukštyn lengvosios atletikos karjeros laiptais.
Lietuvės Linos ir brito, buvusio profesionalaus boksininko Steve’o Garberio šeimoje 2004 m. lapkritį gimusi atletė pranešė apie save prieš kelerius metus.
2023 m., būdama vos 18-os, iš Mančesterio kilusi G.Garber laimėjo pirmą savo medalį Didžiosios Britanijos lengvosios atletikos čempionate, pelniusi bronzą su 181 cm įveiktu aukščiu.
Laimėjusi kelialapį į Europos jaunimo čempionatą, bet ten patyrusi čiurnos traumą, šuolininkė į aukštį kasmet po truputį gerino savo rezultatus.
Pernai G.Garber Didžiosios Britanijos pirmenybėse buvo antra (183 cm), nusileidusi tik Morgan Lake – pajėgiausiai britų šuolininkei į aukštį (29 metų M.Lake yra pirmoji britė, įveikusi 200 cm aukštį, ji atstovavo Didžiajai Britanijai šių metų Europos čempionate, kur užėmė aštuntą vietą).
Šių metų liepą G.Garber laimėjo auksą Didžiosios Britanijos čempionato šuolių į aukštį varžybose, peršokusi 184 cm kartelę, o artimiausias varžoves aplenkusi 6 cm.
- Gabrielle Garber asmeninis rekordas yra 185 cm aukštis. Šis rezultatas pasiektas šiemet gegužę Bretforde.
- Palyginimui, geriausia Lietuvos šuolininkė Airinė Palšytė yra peršokusi 201 cm kartelę.
- Šiais metais po sunkios traumos grįžusiai A.Palšytei Lietuvos čempionės titulą garantavo 175 cm įveiktas aukštis.
- Dėl traumos čempionatą praleidusios Urtės Baikštytės asmeninis rekordas yra 191 cm.
„Mano tėtis žino ir supranta, kiek darbo reikia įdėti į save per treniruotes ir už jų, siekiant tapti tuo, kuo nori būti. Jis mane pamokė disciplinos ir palaiko, ką aš darau – jo aistra sportiniam gyvenimo būdui motyvuoja mane, – apie savo tėvus britų žiniasklaidai yra sakiusi G.Garber. – Mano mama kreipė mane teisinga kryptimi ir išmokė mane į gyvenimą žvelgti iš kitos perspektyvos, už ką jai visada būsiu dėkinga.“
21 metų lengvaatletės mama yra lietuvė.
Interviu Gailai Narkevičienei, rašančiai pasauliolietuvis.lt, jaunoji šuolininkė į aukštį patvirtino, save tapatinanti su dviem valstybėmis.
„Aš tikrai priklausau abiem pasauliams. Esu labai artima su savo mama, kuri yra lietuvė, ir su savo seneliais. Mano seneliai vis dar gyvena Lietuvoje, ir aš kasmet juos aplankau. Gimiau ir užaugau Didžiojoje Britanijoje, tačiau didžiuojuosi būdama lietuvė, – sakė G.Garber. – Vieni gražiausių mano prisiminimų yra iš vasarų, praleistų Lietuvoje. Valgydavau šviežią maistą, kurį seneliai užaugindavo savo darže, gamindavome tradicinius patiekalus, vakarais maudydavomės ežere, eidavome į pirtį, o žiemą voliodavomės sniege. Mokydavausi kalbos. Man visa tai labai patinka!“
G.Garber teigė, pramokusi lietuviškai, nors kasdienėje kalboje ją primirštanti.
„Lietuvių kalba man visada buvo pažįstama. Kai augau, mama su manimi visada kalbėdavo lietuviškai. Kai buvau visai maža, keletą mėnesių praleidau Lietuvoje, ir mama pasakojo, kad grįžau laisvai kalbėdama lietuviškai. Tačiau kadangi mano tėtis kalba angliškai, ilgainiui namuose visi pradėjome tarpusavyje kalbėti angliškai“, – pasakojo G.Garber. – Lietuvių kalbą vis dar labai gerai suprantu, tačiau yra toks posakis: „Jei nenaudoji – prarandi.“ Norėčiau kalbėti laisviau. Dažnai prašau mamos su manimi kalbėti lietuviškai, kad galėčiau daugiau išmokti, nes man svarbu gebėti susikalbėti su seneliais, kurių anglų kalba nėra pati geriausia.
Tikrai norėčiau geriau kalbėti lietuviškai! Jei išmokčiau kalbėti šia kalba drąsiau ir užtikrinčiau, jausčiausi dar labiau susijusi su Lietuva.“
G.Garber pabrėžė, kad mielai vėl apsilankysianti Lietuvoje, nes ryšys su šeima jai labai svarbus.
„Lietuva man pirmiausia primena šeimą. Ji man kelia pasididžiavimo ir laimės jausmą. Esu dėkinga, kad galėjau taip plačiai patirti Lietuvos kultūrą ir tą džiaugsmą, kurį šalis man suteikia, – teigė atletė. – Norėčiau laiką Lietuvoje praleisti su savo šeima. Tiesiog būti dabarties akimirkoje…
Labai norėčiau aplankyti vietas, kuriose užaugo mano seneliai, sužinoti, kur jie susipažino, kaip anksčiau gyveno.
Man labai patinka klausytis žmonių ir jų istorijų, nes taip galiu juos geriau suprasti. Tačiau svarbiausia man yra būti su šeima. Būčiau visiškai laiminga tiesiog sėdėdama sode, apsupta artimųjų, ir skindama nuo krūmo šviežius agrastus.“
G.Garber pabrėžė tėvų svarbą jos gyvenime.
„Mano tėvai yra nuostabūs. Žodžiais neįmanoma nusakyti, kaip stipriai jie mane suformavo.
Mama skyrė labai daug laiko tam, kad padėtų man geriau suprasti save ir pasaulį, kuriame gyvename. Ji išmokė mane į tai, kas vyksta aplinkui, pažvelgti iš kitos perspektyvos, ir dėl to mano gyvenimas tapo gražesnis. Ji padėjo man suprasti, kokie iš tiesų nuostabūs mes visi esame ir kad galime sukurti viską, ko norime. Viskas įmanoma… Ji išmokė mane tikėti.
Tėtis man suteikė visą savo meilę ir palaikymą. Tai viskas, apie ką galėčiau svajoti. Kad ir kokį kelią pasirinkčiau, jis visada buvo šalia. Jis pats yra buvęs profesionalus boksininkas, todėl supranta, kiek disciplinos reikia norint pasiekti aukščiausią lygį. Be jo nebūčiau ten, kur esu šiandien“, – kalbėjo sportininkė.
Savo tikslus sporte ji dėlioja nuosekliai. Šuolininkė į aukštį pasakojo ir apie savo rungties specifiką:
„Visų pirma, prieš ko nors imantis, reikia iš tikrųjų patikėti, kad gali tai padaryti. Kai patiki, ribų nebelieka.
Prieš šuolį daug vizualizuoju – mintyse pereinu per tobulą įsibėgėjimą, atsispyrimą ir patį šuolį. Šokdama stengiuosi viską daryti kuo paprasčiau, per daug negalvoti, o tiesiog pasitikėti savimi ir savo kūnu. Pasakau sau, ką noriu padaryti, ir tada einu bei tai padarau. Stengiuosi nekreipti dėmesio į prabėgančias mintis ir susitelkti tik į prieš mane esančią užduotį.“
G.Garber pabrėžė, kad visa sportinė kelionė yra ir dėl šeimos.
„Tai, kad ten būtų mano lietuviška šeima, man reikštų labai daug. Jie yra mano istorijos dalis. Prieš šuolį pažvelgčiau į savo šeimą ir jausčiau pasididžiavimą bei dėkingumą už visą jų meilę, – sakė lengvaatletė. – Būtų labai gera jausti, kad man pavyko visus suburti drauge. Norėčiau, kad jie žinotų, jog ši kelionė svarbi ne vien dėl paties šuolio, bet ir dėl visko, kas mane atvedė iki tos akimirkos. O mano šeima yra labai svarbi viso to dalis.“
