Vasario mėnesį pasirodys sprinterio autobiografija – per šio leidinio reklamos kampaniją skamba sensacingas teiginys, jog B.Jonhnsonas rado tikrąjį savo nelaimės kaltininką ir net išgavo jo prisipažinimą. Sprinteris teigia kalbėjęsis su žmogumi, kuris turėjo leidimą lankytis dopingo mėginių ėmimo patalpose 1988-aisiais Seule. Žmogus, vardu Andre Jacksonas, pripažino šliūkštelėjęs anabolinių steroidų į alų, kurį prieš atiduodamas mėginį gėrė kanadietis.
Autobiografijoje teigiama, kad minėtas A.Jacksonas buvo kito sprinterio amerikiečio Carlo Lewiso šeimos draugas. Pastarasis Seule 100 metrų distanciją baigė antras, o diskvalifikavus B.Johnsoną buvo pripažintas olimpiniu čempionu.
Iki šiol visiems B.Johnsono komandos nariams nebuvo aišku, kaip į sportininko organizmą pateko stanozopolas. Jie pripažįsta, kad kanadietis vartojo mažai ištirtą VDR gamintą steroidą furazobolą, tačiau stanozopolo – tikrai ne. Mat šis preparatas skatina raumenis prarasti elastingumą, o tai gali būti rimtų traumų priežastis.
Tikrinant B.Johnsono mėginį buvo aptikta tik gryno, organizmo dar neįsisavinto stanozopolo – beje, vienos iš lengviausių dopingo atmainų steroidų kategorijoje. Anot sprinterio, kad šis preparatas būtų aptiktas šlapime, o ne kraujyje, jis turėjo būti vartojamas per pačią šlapimo atidavimo procedūrą, o ne prieš finalinį bėgimą.
