Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 4d. 19:32

Lengvosios atletikos trenerė G.Kupstytė: svajojau būti modeliu, o likimas nuvedė į metimų sektorių

Giedrė Kupstytė
Alfredo Pliadžio nuotr. / Giedrė Kupstytė

„Trenere, šiandien jūs labai gražiai atrodote“, – pribėgusi išrėžė kokių devynerių metukų mergaitė, kai ganėtinai patogiai įsitaisę ant Vilniaus lengvosios atletikos maniežo palangės kalbėjomės su Giedre Kupstyte.

Tik išgirdusi malonų komplimentą iš savo auklėtinės lengvosios atletikos trenerė atsisuko į mane ir nusijuokė: „Klausėte, ką reiškia būti trenere? Štai tau ir atsakymas“.

Pati G.Kupstytė vaikystėje tikrai niekada negalvojo, kad likimas pasiūlys variantą tapti trenere. „Tačiau dabar žinau, kad treneris yra žmogus, kuris per sportą formuoja žmogų kaip asmenybę, formuoja jo vertybes ir visą pasaulėžiūrą“, – LRT.lt sakė G.Kupstytė.

O ir pradėjusi dirbti ji nežinojo, kokia trenere – griežta, miela ar reiklia – nori būti. „Bet žinojau, ką noriu pasiekti šiame darbe, išsikėliau sau tikslus, – kalbėjo 26-erių iš Smalininkų kilusi G.Kupstytė. – Man atrodo, kad esu griežta trenerė. Vieną dieną nusprendžiau paklausti vaikų, ką apie mane galvoja. Jie pasakė, kad visiškai nesu griežta. O aš išsigandau, galbūt, esu tokia griežta, kad jie net bijo man pasakyti. Tikiuosi, kad tai tėra pokštas. Gal aš labiau reikli negu griežta...“

Alfredo Pliadžio nuotr./Giedrė Kupstytė
Alfredo Pliadžio nuotr./Giedrė Kupstytė

– Giedre, kokie treneriai užaugino jus?

– Viskas prasidėjo pas mano pirmąją trenerytę Violetą Kokarskają. Ji išugdė manyje meilę lengvajai atletikai.

– Ar tai yra sunkiai ugdoma meilė?

– Jau tuomet buvo sunku, o šiais laikais yra ypač sunku. Pamenu, ir aš nuolat keičiau nuomonę – tai noriu, tai nenoriu, nes reikėdavo važinėti nemažai, o aš norėjau gerai mokytis. Vėliau persikėliau į Kauną, kur mane treniravo Virginija Maleckienė su vyru. Tuomet specializavausi ieties metime. O visą bazę, kuri yra reikalinga trenerės darbui, man suteikė Andrejus Tolstychas ir Irina Krakoviak. Mano treneris buvo Andrejus, tačiau apie psichologinius niuansus profesionaliame sporte man pasakodavo Irina. Abu jie man yra labai artimi treneriai. Andrejus suformavo mano požiūrį į vaiką, į žmogų kaip į atletą. Ir nesvarbu, kokia yra tavo sporto rungtis – pirmiausia turi būti atletas.

– Ar esate nors kartą pasimetusi bendraudama su vaikais?

– Ne. Bent jau man atrodo, kad pas mus treniruotėse yra labai jauki atmosfera. Jeigu atvirai, manau, kad visi pas mane sportuojantys vaikai yra panašūs į mane – tai vienu, tai kitu mano pačios išgyventu laikotarpiu. Kai kurie vaikai yra panašūs į mane dabartinę. Yra mergaičių, kurioms dar tik dvylika, o aš su jomis šneku ir galvoju, kad užaugusios jos galėtų būti puikios mano draugės – humorą supranta, požiūris į gyvenimą sutampa, sugeba priimti kritiką.

– Ar prisimenate, kaip pačią paviliojo metimo sektorius?

– Pamenu, kad pirmiausia aš buvau sprinterė ir šokau į tolį... Bėgdavau kaip ančiukas (juokiasi). Labai stengiausi, net esu kelnes susiplėšiusi atrankoje – taip norėjau, kad mane priimtų. Labai norėjau šokinėti į tolį, bet iš pradžių man pasakė, kad būsiu vidutinių nuotolių bėgikė. O man bėgimas lig šiol yra „O, Dieve mano“.

Prisiverčiu, bet tai nėra veikla, kuri man teikia daug malonumo. Ir tuomet to malonumo nejausdavau. Pasakiau sau: „Ne, ačiū, tų ratų aš čia tikrai nebėgiosiu“. Norėjau šokinėti į tolį. Bet nutiko taip, kad gavau salėje į rankas pabandyti numesti kimštinį kamuolį prieš pat varžybas Panevėžyje, kur turėjau bėgti 60 metrų ir šokti į tolį. Tąkart nusviedžiau tą kimštinį kamuolį per pusę krepšinio aikštelės. Visi liko stovėti be žado, o aš tik išgirdau žodžius: „Viskas, stumsi rutulį“. Na, o kaime žiemą nebuvo kur to rutulio stumdyti, tad jį į rankas pirmą kartą paėmiau tik varžybų metu. Tada iškovojau bronzą. Bet man nepatiko. Tuomet man pasakė, kad galėčiau pabandyti mesti ietį. Tai išgirdusi aš tik akimis paklapsėjau, nes nesupratau, apie ką yra kalbama. Sužinojau tik pavasarį, kai teko paimti ietį į ranką. Tačiau aš visuomet ruošdavausi daugiakovės varžyboms... Kol būdama septyniolikos neatvykau į Kauną. Čia jau treneriai pastebėjo, kad stipriausia mano rungtis yra ieties metimas, o rutulį stumti reikėdavo už komandą. Per treniruotes tikrai nesidžiaugdavau, kai reikėdavo man jį stumdyti, tačiau vėliau viskas apsisuko ir rutulio stūmimą pamėgau.

Pasakiau sau: „Ne, ačiū, tų ratų aš čia tikrai nebėgiosiu“

– O kelnes vaikystėje kaip susiplėšėte?

– Darėme mankštą ir teko aukštai kelti keliukus. O aš, pamenu, buvau su aptemptais raudonais bridžais, kurie plyšo besitampant. Teko greitai bėgti persirengti. Tuomet supratau, kiek manyje yra noro pradėti sportuoti. Tačiau dabar jau galiu prisipažinti, kad man ne sportinės aukštumos rūpėjo. Tiesiog norėjau tapti modeliu. Man visuomet atrodė, kad esu stambi. Nors buvau aukšta – penktoje klasėje mano ūgis buvo 168 cm, o svėriau penkiasdešimt kelis kilogramus ir klasėje mane pravardžiuodavo „slieku“ – man atrodydavo, kad man reikia pradėti sportuoti.

Alfredo Pliadžio nuotr./Giedrė Kupstytė
Alfredo Pliadžio nuotr./Giedrė Kupstytė

– Ir dabar visur esate vadinama rutulio stūmimo trenere...

– Taip, bet man tai nelabai patinka. Nes aš nesu rutulio stūmimo trenerė. Esu daugiakovės ir metimų trenerė. Rutulys? Tiesiog tą vasarą, kai buvo renovuojamas Vingio stadionas ir nebuvo, kur mėtyti ieties, nusprendžiau pievose pamėtyti rutulį ir važiuoti į pirmenybes Alytuje. Be to, ieties negalėjau mesti dėl peties traumos. Labai greitai tapau rutulio stūmike. Pirmais metais išvažiavau į komandinį Europos čempionatą, dalyvavau universiadoje, vėliau teko važiuoti į Europos čempionatus. Man regis, buvau įvykdžiusi normatyvą netgi į praėjusių metų Europos čempionatą Berlyne.

– Tačiau karjerą nusprendėte baigti?

– Taip, toks jau esu žmogus – arba darau maksimaliai gerai, arba nedarai. Treniruotėse bandydavau kažką išspausti, darbe nuolat būdavau pavargusi, jaučiau, kad net neturiu jėgų mokyti vaikus – nei ten gerai, nei ten smagu. Todėl viskas sukrito natūraliai. Nebebuvo džiaugsmo ir laimės, nes reikėjo save plėšyti.

Pamenu, kad parašiau treneriui žinutę, kad reikia pakalbėti. Susitikome. Ir nebuvo mūsų pokalbyje jokių „O gal visgi?“ Treneris, manau, matė, kokia buvo situacija. Niekas nebandė manęs perkalbinėti. Tai buvo mano sprendimas. Pasirinkau darbą. Iki šiol nesu sau pasakiusi: „Bliamba, kaip gailiuosi“. Nekalu sau į galvą, kad galėjau ruoštis olimpinėms žaidynėms. Kas iš to pasiruošimo? Iš jo duonos nebūčiau valgiusi. Idėja yra gražu, bet norisi gyventi, norisi turėti kažką savo. Ne tie dabar laikai, kad gyventume iš idėjos. Nei kojos, nei nagai, nei padai man neniežti... Šią vasarą buvau nuvykusi į Europos čempionatą. Palaikiau draugus. Man buvo taip smagu stebėti varžybas, nes žinojau, kad jose nedalyvauju. Pirmą kartą normaliai stebėjau lengvosios atletikos varžybas...

– Leidote sau parėkauti?

– Oi, ir rėkiau ir šaukiau. Ir niekada nepamiršiu, kaip prieš Livetos Jasiūnaitės ir Airinės Palšytės finalus išmėginau save mini varžybėlėse, skirtose žiūrovams – sprintas, rutulio stūmimas, šuolis į tolį. Tai dabar drąsiai sakau, kad sudalyvavau Europos čempionate.

Alfredo Pliadžio nuotr./Giedrė Kupstytė
Alfredo Pliadžio nuotr./Giedrė Kupstytė

– Dabar esame Vilniaus lengvosios atletikos manieže, kuris nuolat susilaukdavo kritikos, o viena pagrindinių kalbėtojų tapote būtent jūs.

– Kas iš to aršumo? Tiek ir naudos. Kiekvieną kartą įeinu į maniežą ir išgirstu replikas: „O, atėjo ta, kuri čia viskuo nepatenkinta“. Pamenu, kai mus su Airine televizija kalbino po čia kilusio gaisro. Ir tuomet susilaukėme komentarų: „Toms dviem visuomet viskas yra negerai“. O aš niekaip nesuprantu, kodėl turime tylėti, jei tikrai yra negerai. Čia yra mūsų darbo vieta. Kodėl negalime reikalauti gerų darbo sąlygų? Pareikalaujame, o kas iš to? Bergždžias reikalas.

O aš niekaip nesuprantu, kodėl turime tylėti, jei tikrai yra negerai. Čia yra mūsų darbo vieta. Kodėl negalime reikalauti gerų darbo sąlygų? Pareikalaujame, o kas iš to? Bergždžias reikalas

– O pačioms jums niekada nekildavo klausimų, kaip tokiomis sąlygomis užaugote?

– Aš užaugau sporto salėje... Pamenu barjerinio bėgimo treniruotes: du barjerai, išbėgi iš sporto salės, nusileidi laiptukais, kad galėtumei sustoti. Ir tada galvodavau, o kaip ten visi kiti treniruojasi. O čia, Vilniuje, visi užauga trenerių fantazijos dėka. Pats A.Tolstychas sugalvodavo įvairiausių pratimų, analogiškų tam tikroms rungtims, kad neprireiktų atitinkamo sektoriaus. Tai yra trenerio noras, fantazija ir užsidegimas. Tokiomis sąlygomis iš musės čia dramblius nulipdo.

– Ar stipriai jaudinatės per varžybas, kai tenka stebėti savo auklėtinių pasirodymus.

– Iki pykinimo (juokiasi). Stebėti auklėtinius yra sunkiau negu pačiai žengti į sektorių. Man darosi ir bloga ir negera. Streso lygis labai aukštas, bet džiaugiuosi, kad tai yra vaikai. Suprantu, kad tai nėra stresas, kurį patiria treneriai, dirbantys su aukšto meistriškumo sportininkais.

– O, prisipažinkite, kada pametėte svajonę apie modelio darbą?

– Norėjau išvažiuoti į Vilnių, į kurią nors modelių mokyklą, tačiau vienoje televizijos laidoje parodė, kad visas mergaites apgaudinėja, išveža į užsienį. Viskas, pamačiau ir svajonės baigėsi.

– Greitai svajonės pasikeitė?

– Taip, tokie jau tie vaikai... Viskas labai greitai keičiasi. Netgi svajonės.

– O apie ką svajojate dabar?

– Svajoju įsteigti vaikų lengvosios atletikos klubą, kuris turėtų rėmėjų. Norėčiau, kad klubas pats galėtų pasirūpinti sportine apranga vaikams. Žinau, kad ne visi tėvai turi lėšų tokiems dalykams. Juk „startukai“ irgi kainuoja, o vaikų kojos velniškai greitai auga. Ir dar norėčiau, kad vaikai, kurie dabar žavisi sportu, sugebėtų juo žavėtis ir toliau. Tokios tos mano svajonės dabar.

Lrt.lt
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

JK parlamentas atmetė „Brexit“ sutartį, balsuos dėl nepasitikėjimo vyriausybe

15min iš Dakaro Gazas

Aštuntasis etapas Dakare: Benediktas Vanagas neišvengė gedimų, virto ir sulaukė MAZ pagalbos

N-18 Aktualu

Kelyje BMW išpuolį patyrusi moteris atskleidė šokiruojančią skyrybų dramą

Gazas

Lietuvos motociklininkai sėkmingai įveikė ištvermės pareikalavusį 8-ąjį etapą

Aktualu

Trys labiausiai tikėtini „Brexit“ proceso tolesnės raidos scenarijai

Aktualu

A.Monkevičius: mokytojų klausimą galėtume spręsti labai oriai

24sek

Šviesią ateitį R.Jokubaičiui prognozuojantis Šaras: „Neleisime jam pasikeisti“

Aktualu

Tautiečio žmogžudyste įtariamas lietuvis stojo prieš Northamptono magistrato teismą

Mokslas.IT

„Linkomanija“ nuo trečiadienio nebeveiks

„Ginčas“ dėl „Žalgirio“ talento: iškils ar pradings?

Aktualu

Šauksmas iš vaikų namų: bijo būti įvaikintas per prievartą

Gyvenimas

Mes lygūs. Lietuvos žvaigždžių vizažistas Ąžuolas Misiukevičius: „O kodėl moterys dirba statybose?“

Kultūra

Andrius Jakučiūnas: Neišmindžiotais rašytojų takais, arba Kur sugauti senąją literatūros dvasią (I)

Verslas

15min pristato naują audioplatformą 15min Klausyk

24sek

FIBA Čempionų lyga: tritaškiais nukalta „Neptūno“ pergalė ir netikėta trauma

24sek

Monstriška „Žalgirio“ pergalė – rekordas, naujoko šou ir R.Jokubaičio žybsnis

Vardai

Vilija Pilibaitytė-Mia: „Daugiau niekada netekėsiu. Dabar yra mano aukso amžius“

Gyvenimas

Kodėl protingi žmonės niekada nelaiko nuoskaudų?

Aktualu

Prie vairo sučiuptas neblaivus prokuroras Eduardas Builisovas

24sek

Dainius Adomaitis prieš kovą su ALBA – apie Roką Giedraitį ir didžiausią pozityvą

Vardai

Kylie Jenner „Instagram“ rekordą sutriuškinęs kiaušinis pateko ant žurnalo viršelio

Kultūra

O koks tu, kai nevaidini? Tomas Erbrėderis

Aktualu

Brolis pasakė, ką darys, jei teismas leis įvaikinti jo sesę porai iš Naujosios Zelandijos

Aktualu

„Mes ne prieš, bet...“: narkotikai, NATO be JAV, žiauri Lenkijos pamoka ir Astravo bėda

Vardai

Andrius Mamontovas priblokštas: Sausio 13-osios minėjime juo mėgino pasinaudoti propagandai skleisti

Naujienos

Aktualu

Vilniaus policija ieško kavos mėgėjo, neabejingo ir brangioms pirštinėms: 180 eurų žala

Aktualu

Premjeras gavo tarnybų atsakymus dėl padėties šalyje, bet turinio nekomentuoja

Aktualu

Kinija išbandė savo „Visų bombų motiną“

Dakaro dienoraštis (2): „Toyota Gazoo Racing“ autobusiuko gelbėjimo operacija dykumoje iš arti

Verslas

Prasidėjo išpardavimai: nuolaidos iki 80 proc., tik ar liko prekių lentynose?

Interviu Sportas

D.Šemberas apie pirmuosius darbus „Žalgiryje“: „Vertinti tai, kas nuveikta – sunku“

Aktualu

Utenos meras A.Katinas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba

Gazas

Dakaro dalyvių sąrašas: kokie lietuvių šansai žengti į dešimtuką?

Aktualu

Pirmasis naujųjų metų savaitgalis: plikledis ir krituliai

Aktualu

Iš Kauno klinikų išėjusio ir mirusio vyro artimieji prašo visuomenės pagalbos: kodėl sustojo širdis

Aktualu

Dievo tarnaitės E.Spirgevičiūtės istorija: devyniolikmetė, kurią siekiama paskelbti palaimintąja

Verslas

Buvęs Lrt.lt vyriausiasis redaktorius V.Laučius dirbs RESC

Maistas

Itin paprastas, bet karališkas skanėstas: bananų duona su „Nutella“ įdaru

Gazas

Sostinėje susidūrė trys automobiliai, vienas jų – prabangus „BMW i8“

Sportas

Kuriozas Anglijoje: traumuotą „Man City“ gynėją aikštėje vijosi apsauginiai

Kultūra

Paulius Jurkevičius: P.Sorrentino „Silvio“ – pasaulis svajonių pardavėjo akimis

Gazas

„Dakaro kariai“: Apie Benedikto Vanago rožinius akinius

Aktualu

Girtas vairavęs Kazlų Rūdos mokyklos direktorius išeina iš darbo: „Žmonės gali paslysti“

15min tema Verslas

Gedimino Žiemelio valdos ant ežero kranto: rūmai, elnynas ir artimiausių žmonių ratas

Interviu 24sek

Jonas Kazlauskas – apie „Žalgirio“ žaidėjus, Šarą ir Maskvos CSKA

Verslas

„Lidl“ visus darbuotojus apdraudė papildomu privačiu sveikatos draudimu

Gazas

Eismo sąlygas sunkina snygis, naktį formuosis plikledis

Aktualu

Ieškomi liudininkai: Vilniaus rajone po kelią vaikščiojęs vyras žuvo po automobilio ratais

Pasaulis kišenėje

Vokietijoje – pamiršto skrydžių bagažo aukcionas

Aktualu

Šauktinių sąrašo šiais metais teks palaukti

Vardai

Gera keliauti kartu

Video

00:17
20:02
00:32

Praktiški patarimai

Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką