 |
| Augusto Četkausko/sprinteriai.com nuotr./100 metrų bėgimo finalas |
Pateiktoje nuotraukoje užfiksuotas 100 metrų finalinio bėgimo finišas. Jame nugalėjo kaunietis Martynas Jurgilas, antras buvo Rytis Sakalauskas, trečias – Žilvinas Adomavičius.
M.Jurgilo treneris Aleksas Stanislovaitis teigia, kad šiame bėgime galėjo būti pagerintas Kastyčiui Klimui priklausantis Lietuvos rekordas (10.33 sekundės, jis pasiektas 1992 metais Vilniuje bei 9.9 sekundės, matuojant rankiniu chronometru).
Aiškinantis trenerio hipotezę, verta atkreipti dėmesį, jog atrankos bėgimuose Martynas Jurgilas distanciją įveikė per 10.72 sekundės (vėjas -1.6), o Ž.Adomavičius per 10.74 (vėjas +0.7). „Atrankos bėgimuose sportininkai bėga ne visu pajėgumu, vyksta taktinė kova dėl patekimo į finalą, tad rezultatai nebūna labai aukšti. Jei laikytumėm, kad Ž.Adomavičius bėgo panašiu grafiku kaip ir atrankoje, o Martynui, skirtingai nuo pirmojo bėgimo, netrukdė vėjas, galima teigti, kad bėgime galėjo būti užfiksuotas naujas Lietuvos rekordas. Nuotraukoje matyti, jog tarp sportininkių finišo metu buvo 3-4 metrų skirtumas, o sprinte tai – 0.3-0.4 sekundės. Du varžybų teisėjai matavo bėgimo rezultatus rankiniais chronometrais – jų parodymai buvo 9.87 ir 10.07. Tad vidutinis šių parodymų laikas – 10.0 sekundės, pagal tarptautinius reikalavimus šis rezultatas atitinka 10.24 sekundės laiką, matuojant elektronika. Šio bėgimo metu buvo idealios sąlygos – nurimęs vėjas ir šiluma. Tokią pat išvadą darau ir peržiūrėjęs bėgimo vaizdo įrašą“, – sakė A.Stanislovaitis.
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Aleksas Stanislovaitis |
„Tačiau buvo taip, kaip buvo. Tiek treneris, tiek sportininkas stengėsi, ruošėsi pirmam vasaros startui, o dėl kažkokių nuo mūsų nepriklausančių priežasčių galbūt praradome istorinę galimybę atnaujinti Lietuvos rekordą. Tiesiog labai gaila, ir tiek.“
Pats sprinteris M.Jurgilas tokią tikimybę vertina kiek atsargiau. „Nelabai galiu apsakyti, ar buvo rekordinio greičio pojūtis – 100 metrų šiame sezone bėgau pirmą kartą, tad pojūčiai kiek užsimiršę. Tačiau finale tikrai bėgau greičiau nei atrankoje. Manau, visas šias hipotezes pagrįsim būsimose varžybose su palankiomis oro sąlygomis. Aišku tik tiek, kad sezonui pasirengta gerai. O pergyvenimas dėl to, kas „būtų jeigu būtų“ man tik pakenktų – sprinterio atmintis tokiais atvejais turi būti trumpa. Tad daugiau galvoju apie ateinančias kovas su Ryčiu Sakalausku – tai bus žiauriai rimta dvikova – jo antra distancijos pusė labai stipri.“
Ir kaip visada, pabaigoje reikėtų kelti klausimą, kas dėl to kaltas? Šį kartą tebūnie tai senelis V.I.Leninas, užsimojęs elektrifikuoti visą plačiąją Tėvynę...
