Sekite 15min Google
2025 metų balandį M.Alekna tapo pirmuoju žmogumi istorijoje, numetusiu diską toliau nei 75 metrus.
Ramonoje, Oklahomoje, nedideliame miestelyje, dėl itin palankių sąlygų metikams pramintame „Metimų miesteliu“, lietuvis tąkart net dukart pagerino savo paties pasaulio rekordą.
Vis dėlto šios varžybos neapsiėjo be kontroversijų. Vienas Švedijos komentatorius teigė, kad penkiems vyrams peržengti 70 metrų ribą padėjo „oro dopingas“ – itin stiprus vėjas. Tačiau, kaip pabrėžia Alekna, viskas vyko „pagal taisykles“, o tokiose varžybose „nėra galimybės išmatuoti vėjo“.
„Man tikrai nesvarbu, ką žmonės sako. Aš vis dar džiaugiuosi šiuo rekordu, o žmonės vis dar važiuoja ten ir bando užfiksuoti naują rekordą, bet po manęs to dar niekam padaryti nepavyko“, – per vaizdo skambutį iš savo namų Lietuvoje „NY Times“ kalbėjo M.Alekna.
Nors vilnietis, kuriam priklauso 75,56 m pasaulio rekordas, seka savo tėvo Virgilijaus pėdomis, kartu jis kuria ir savo istorija.
Nors sportininkui dar yra tik 23-eji, jo pasiekimai jau dabar neabejotinai leidžia priskirti prie išskirtinių šios sporto šakos talentų: būdamas 19 metų lietuvis tapo jauniausiu Europos vyrų disko metimo čempionu, o sulaukęs 22-ejų pagerino nuo 1986 metų gyvavusį pasaulio rekordą.
Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovojęs sidabrą, M.Alekna aštuoniais centimetrais buvo pagerinęs ir tėvui priklausiusį olimpinį rekordą – 69,89 m.
Virgilijaus Aleknos olimpinis rekordas išsilaikė 20 metų, kol Paryžiuje jį pagerino tiek sūnus, tiek būsimasis 2024 metų olimpinis čempionas Roje Stona. Ar tokia Mykolo sėkmė nustebino jo tėvą, 2000 ir 2004 metų olimpinį čempioną?
„Be abejo, – sako Mykolas. – Nemanau, kad kas nors tikėjosi, jog man taip gerai seksis, nes šia sporto šaka pradėjo užsiimti gana vėlai. Galbūt pradžioje nebuvau labiausiai talentingas vaikas, bet vėliau progresavau tikrai greitai.“
Lietuvos sostinėje Vilniuje gimęs 23-ejų M.Alekna vaikystėje žavėjosi savo tėvu, tačiau paauglystėje daugiausia žaidė futbolą – tuomet mėgstamiausią savo sporto šaką.
„Nebuvau aukščiausias vaikas, – aiškina jis. – Disko metikai paprastai būna labai aukšti ir stiprūs, bet aš pradėjau bręsti šiek tiek vėliau. Kai man buvo 13 ar 14 metų, vis dar buvau žemas, todėl niekada neplanavau tapti disko metiku.
Vėliau pradėjau augti, o būdamas 15 ar 16 metų perėjau prie šios sporto šakos ir pirmą kartą išbandžiau disko metimą. Mano brolis Martynas tada jau metė diską, tad prisijungiau prie jo.
Mano tėtis labai džiaugiasi, kad man ir broliui gerai sekasi ir mes tęsiame mūsų šeimos tradiciją.“
Neseniai šia sporto šaka pradėjo užsiimti ir jo sesuo Gabrielė Aleknaitė.
Mykolas tėvui priskiria nemažai nuopelnų už tai, kad šis padėjo jam išsiugdyti tvirtus technikos pagrindus, kurie, pasak pasaulio rekordininko, yra „svarbiausia“ šios sporto šakos dalis.
„Pirmieji dveji metai disko metikams yra svarbiausi, nes būtent tada išmokstama visų pagrindų ir technikos, – sako jis. – Reikia turėti gerą pagrindą, o tada jau galima pridėti jėgos ir stiprybės. Bet jei turi techniką, viskas turėtų būti gerai. Taigi per pirmuosius kelerius metus aš dirbau labiausiai. Tėtis visada man padėdavo, kai kildavo klausimų. Turėjau kitą trenerį, kuris buvo mano pagrindinis treneris. Bet kai pradėdavau treniruotis, tėtis visada būdavo šalia.“
M.Aleknai buvo vos dveji, kai jo tėvas Atėnuose iškovojo antrąjį olimpinį auksą, kartu pasiekdamas olimpinį rekordą.
Šiandien disko metikai sviedžia įrankį gerokai toliau – 2026 metais 70 metrų ribą jau peržengė devyni vyrai, kai 2004-aisiais tai buvo padarę tik du.
Vis dėlto Alekna sako, kad pati metimo technika per šį laiką liko „beveik tokia pati“.
„Pagrindinis dalykas, kuris pasikeitė per šiuos metus, yra tai, kad treniruotėse dabar daug dėmesio skiriama sprogstamajam darbui, – sako sportininkas. – Aš keliu kur kas mažesnius svorius. Atlieku mažiau kėlimo pratimų nei mano tėtis, bet dabar daug daugiau dėmesio skiriame specifiniams jėgos ir sukimosi pratimams. Anksčiau jie treniravosi siekdami maksimalios jėgos, o dabar mes stengiamės ugdyti sprogstamąją, o ne tik bendrą jėgą.“
Nors disko metimas buvo įtrauktas dar į senovės olimpines žaidynes, o šiuolaikinių žaidynių programoje yra nuo pat jų pradžios 1896 metais, itin populiaria sporto šaka jis nelaikomas.
Vasaras ir Kalėdas M.Alekna praleidžia Lietuvoje, kur jau keturis kartus buvo išrinktas Metų sportininku ir viešumoje yra dažnai atpažįstamas.
Tačiau toli nuo namų jo gyvenimas visiškai kitoks. Didžiąją metų dalį M.Alekna gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose – 2025 metais iš Kalifornijos universiteto Berklyje persikėlė į Oregono universitetą – ir ten dažniausiai lieka nepastebimas.
Lengvosios atletikos sportininkai įprastai iš reklamos sutarčių neuždirba tiek, kiek kitų sporto šakų atstovai, tačiau M.Alekna to nesureikšmina ir tikina, jog "yra būdų pasipelnyti."
„Kadangi sportininkų yra labai daug, JAV aš tiesiog stengiuosi būti eilinis studentas, užsiimantis lengvąja atletika. Niekas manęs nepastebi, todėl man tai netgi patinka, nes kai grįžtu į Lietuvą, žmonės mane atpažįsta kur kas labiau. Mano gyvenimo būdas šiek tiek skiriasi nuo įprasto studentų sportininko Amerikoje, – sako jis.
Dauguma šalių tokios mažesnės sporto šakos ar rungtys yra kiek primirštamos, bet man tai visai netrukdo. Suprantu, kad tai yra nišinė sporto šaka, bet vis tiek man patinka ja užsiimti.“
Sporto istorijoje netrūksta sūnų ir dukrų, mėginančių prilygti savo tėvų pasiekimams ar juos pranokti. Vieniems tai pavyksta, kitiems pasiekti tokias pačias aukštumas būna gerokai sunkiau.
„Manau, kad turiu savo istoriją, savo kelią, todėl nejaučiu didelio spaudimo. Tiesiog stengiuosi apie tai negalvoti, nesilyginti su tėčiu, ir manau, kad tai labai padeda“, – pasakoja M.Alekna.
Pradėdamas trečiąjį sezoną tarp suaugusiųjų, lietuvis siekia šeimos trofėjų kambarį papildyti naujais titulais.
„Noriu vėl laimėti, – sako jis. – Noriu laimėti kuo daugiau medalių, o Europos čempionatas buvo pagrindinis šių metų tikslas. Laimėti medalį visada jaudina, nes tai parodo, kiek darbo įdėjai, ir pagaliau esi už tai įvertintas.“
