Pasaulio čempionate dalyvauja 23 sportininkai iš Ukrainos.
Tai nėra mažas skaičius – palyginimui, Lietuva į Tokiją išsiuntė 11, Estija – 10, Latvija – 4 lengvaatlečius.
Tačiau gilias lengvosios atletikos tradicijas turinčiai Ukrainai šis skaičius yra menkas palyginus su tuo, kokius klodus sportininkų ji išsiųsdavo anksčiau.
2013 metais pasaulio lengvosios atletikos čempionate dalyvavo net 58, po dvejų metų – 57, o 2011-aisiais – 55 ukrainiečiai. Apskritai nuo 2009-ųjų mažiausiai lengvaatlečių Ukraina buvo išsiuntusi į 2019 m. čempionatą Dohoje – 41.
Bet pastaraisiais metais šis skaičius sumenko. Antirekordinis ukrainiečių lengvaatlečių kiekis važiavo į 2022 m. pirmenybes Judžine (22), nedaug daugiau jų buvo ir prieš dvejus metus Budapešte (29) ir šiemet Tokijuje (23).
Niekam nereikia aiškinti, kas pasikeitė 2022 m. Būtent tais metais Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ėmė niokoti ne tik jos karines bazes, bet ir civilinę infrastruktūrą, įskaitant sporto objektus, bei išžudė tūkstančius žmonių. Tarp jų – ir sportininkus bei trenerius.
Geriausias ir liūdniausias pavyzdys, kaip rusų žiaurumas paveikia sportininkų gyvenimus – prieš pat 2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatą dėl rusų atakos žuvusi Ukrainos šuolininkės į aukštį Katerynos Tabašnyk mama.
„Mes čia neturime didelės komandos, nes daug žmonių Ukrainoje miršta, daug žmonių negali užsiimti sportu. Turime labai daug problemų“, – dar sykį pasauliui apie savo šalies tragediją kalbėdama su 15min Tokijuje priminė viena žymiausių Ukrainos lengvaatlečių šuolininkė į aukštį Julija Levčenka.
Kai Rusija 2022 m. vasario 24-ąją peržengė Ukrainos sienas iš šiaurės, rytų ir vakarų, ši sportininkė buvo vienas drąsiausiai apie karą kalbėjusių savo šalies sporto garsenybių.
„Tiesiog noriu gyventi savo šalyje Ukrainoje! Be Rusijos karių ir Putino...“ – rašė ji socialiniuose tinkluose 2022 m. kovo pradžioje, kai slėpėsi nuo bombų Kyjive.
Tuomet ji stengėsi visomis išgalėmis pranešti pasauliui, kokią tragediją išgyvena Ukraina.
„Neturiu žodžių. Vien tik skausmas ir pragaras... Ačiū visam pasauliui, ačiū tiems, kurie netyli. Noriu gyventi savo namuose! Namuose Kyjive, Ukrainoje. Mirštu viduje. Mūsų žmonės, mūsų gatvės miršta. Vasario 24-ąją Rusija mus užpuolė. Ir dabar mūsų gyvenimas nebe toks, koks buvo prieš tai. Myliu Ukrainą!!! Myliu žmones, tikiu savo šalimi. Tikiu viso pasaulio galia. Tai, kas dabar vyksta, yra didžiausia kvailystė. Šiame amžiuje pradėti karą prieš žmones...
Taip nutinka, kai vienas žmogus pagalvoja, kad yra visagalis dievas. Kai jis išprotėja. Štai kuo pavirto putinas“, – rašė J.Levčenka, tyčia Rusijos režimo vado pavardę parašiusi iš mažosios raidės.
Dabar, praėjus trejiems su puse metų, bet rusams nenustojant žudyti ukrainiečių, J.Levčenka gali džiaugtis tik mažais dalykais.
Likusiam sportui pamažu įsileidinėjant rusų ir baltarusių sportininkus atgal, o daugelio sporto šakų atstovams net leidžiant varžytis olimpinėse žaidynėse, lengvoji atletika išlaiko bene griežčiausią požiūrį į agresorės sportininkus, kurių nežada įsileisti atgal tol, kol Rusija vykdys karą Ukrainoje.
Lengvąją atletiką valdančios organizacijos „World Athletics“ Sebastianas Coe išlaiko tvirtą stuburą ir prieš šių metų pasaulio čempionatą eilinį sykį pakartojo savo poziciją:
„Gana akivaizdu, kad norime sulaukti paliaubų. Mums reikia taikaus susitarimo, kad galėtume kažką keisti. Niekas nepasikeitė. Meldžiu Dievo, kad tai pasikeistų – ne dėl lengvosios atletikos, o dėl žmonių. Tai – labai nestabili situacija.“
Apskritai rusų lengvaatlečiai po savo šalies vėliava negali varžytis jau daugiau nei dešimtmetį. Pirmasis draudimas jų adresu atskriejo po dopingo skandalo 2014-aisiais, o nuo tada iki 2022 m. rusai kovėsi tik su neutralių atletų statusu. Galiausiai, rusams pradėjus karą 2022 m. vasarį, šios šalies lengvaatlečiai apskritai buvo eliminuoti iš tarptautinių varžybų.
15min paklausė J.Levčenkos, ką ji mano apie tokią „World Athletics“ ir S.Coe poziciją. Ukrainietė tikino besistengianti stumti mintis apie rusus šalin, tačiau priminė praėjusių metų vasarą atliktą drąsų buvusio Didžiosios Britanijos bėgiko S.Coe poelgį, kuris sužavėjo visą Ukrainą.
