„Lenktynės 100 km“ – komanda, kurią sudaro šeši bėgimo entuziastai – Vaiva Skipitienė, Viktorija Tomaševičienė, Danguolė Bičkūnienė, Aleksandras Sorokinas, Vaidas Žlabys, Vaidotas Baužys bei tarp veteranų startuosiantis Algimantas Kartočius.
„Kiekvieną savaitę girdime žodžius „bėgimas“ ar „maratonas“. Norėjome kitaip papasakoti visuomenei apie 100 km ultramaratono čempionato dalyvius bei tuo pačiu atsidėkoti rėmėjams. Vieną savaitgalį žaidžiant Xbox kilo mintis apie automobilių lenktynių ratus, o tai susiję su tuo, ką mes darome. Bėgsime 20 ratų po 5 kilometrus ir tai yra lenktynės, reikalaujančios daug ištvermės. Svarbu, kaip suplanuosi taktiką, jėgų paskirstymą trasoje, – pasakojo pirmame pasaulio čempionate startuosianti V.Skipitienė. – Sulaukėme klausimų, ar 100 km įveiksime kartu sudėjus, ar tokią distanciją įveiksime per savaitę. Ne, 100 km kiekvienas turime įveikti greičiau nei per 12 valandų.“
100 km bėgimo dalyviai į startą Dohoje (Kataras) stos 18 valandą vietos laiku, tad sportininkų laukia naktinis bėgimas ypatingai sunkiomis oro sąlygomis: esant apie 25 laipsnių temperatūrai ir 80 procentų oro drėgnumui, techniškai sudėtingoje trasoje.
Vyrų komandos tikslai – didesni nei moterų. Pastaroji planetos čempionate dalyvaus pirmą kartą istorijoje. Komandų formavimas nebuvo paprastas – kiekvienas dalyvis atsakingai vertino renginio svarbą, mastą, savo pasiruošimą, atsakomybę bei savo finansines galimybes. Tiek vyrų, tiek moterų rinktinės startuos be atsarginių dalyvių (komandinėje įskaitoje skaičiuojami trijų sportininkų rezultatai), aptarnaujančio personalo, gydytojų, masažuotojų.
„Ultramaratonas Lietuvoje – vis dar egzotinė lengvosios atletikos rungtis. Labai liūdna, kad mūsų šalyje trūksta ultra bėgimų, todėl vienintelis būdas ruoštis varžyboms yra dalyvauti užsienyje vykstančiuose ultra bėgimuose, kuriuose lietuviai rodo tikrai gerus rezultatus. Man įdomu, kodėl Lietuva vis dar neturi Lietuvos ultra čempionato, – klausė V.Žlabys. – Ultramaratonas mažai kuo skiriasi nuo maratono, o maratonas mažai kuo skiriasi nuo trumpos distancijos. Ilgos distancijos greitai nebėgsi, greitai nebėgdamas trumpos. Treniruotės susideda iš trumpų treniruočių, iš pagreitėjimų, kojų stiprinimo kalnuose, ilgų distancijų bėgimo. Taktika panaši, tiesiog renki daugiau kilometrų.“
Šį sezoną V.Žlabys nubėgo daugiau nei 4000 km. Po pasaulio čempionato jo laukia trumpas poilsis, o tada – pasiruošimas naujam sezonui. Kitų metų pradžioje ultramaratonininkas planuoja išbandyti jėgas varžybose Gran Kanarijoje (Ispanija). Kiek sportinių batelių per metus tenka pakeisti nubėgant tokį atstumą?
Sulaukėme klausimų, ar 100 km įveiksime kartu sudėjus, ar tokią distanciją įveiksime per savaitę. Ne, 100 km kiekvienas turime įveikti greičiau nei per 12 valandų.
„Sportinius batus trinu iki pat nusidėvėjimo, nes bėgimo batai kainuoja tikrai nemažai. Pagal rekomendacijas, nubėgus 1500 km batus reikia išmesti. Su vienais batais bėgioju trumpas distancijas, su kitais bėgu varžybose, treti yra su čipukais žiemai. Bėgimui skirtų batų turiu apie 10 porų“, – vardijo lengvaatletis.
Ultramaratonininkai per sezoną paprastai turi vienerias svarbiausias varžybas bei 3-4 papildomas ultra varžybas, kuriose siekia pajausti, ko dar trūksta, ką dar reikia keisti arba kas netiko mityboje.
„Kiek pavėlavome su rėmėjų paieška. Einame ir prašome rėmimo, o potencialūs rėmėjai klausia, kodėl duoti jums, kurie esate sveiki, gražūs ir darbingi? Mūsų rėmėjai yra artimos aplinkos žmonės, darbdaviai ir draugai, – sakė V.Skipitienė. – Nėra taip, jog ateini ir tau kažkas kažką duoda. Ultra draugija nėra žinoma, tad šio projekto tikslas ir yra išpopuliarinti ultra bėgimus, jog žmonės suprastų, kad šimtas kilometrų nėra mirtini ir galima bėgti daugiau nei du maratonus per metus. Taip pat norisi susigrąžinti Baltijos šalių čempionatą, į kurį noriai važiuotų ir kitų šalių sportininkai. Man rėmėjų ieškoti gal kiek lengviau, kadangi turiu didesnę auditoriją.“
V.Skipitienė – FIFA kategorijos teisėja, verslo skyriaus vadovė ir daugiavaikė mama. Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos (LFTA) sudarytame 2013-2014 metų sezono LFF pirmos lygos asistentų reitinge ji užima pirmą vietą.
„Teisėjauju trečius metus. Galiu teigti, jog futbolas, teisėjavimas jame ir ultramaratonas yra visiškai skirtingi dalykai. Turėjau sunkų ir atsakingą sezoną, tačiau futbolo aikštė kartu buvo ir pagrindinė pasiruošimo bazė ultramaratonui. Kaip ir kiti rinktinės nariai privalau surasti laiko daug papildomai treniruotis, visi esame dėkingi už didelį palaikymą Lietuvos ultra bendruomenės nariams“, – sakė V.Skipitienė.
Daugiau apie projektą galite rasti www.ultra-ltu.lt bei „Facebook“ paskyroje „Lenktynės 100 km“.
