„Buvau viena iniciatorių, kad į bėgimo renginius Lietuvoje būtų įleidžiami ir žmonės su negalia. Iš pradžių buvo tikrai sunku. Ir „Vilniaus maratonas“ nenorėjo įsileisti. Bet dabar požiūris [sostinėje] pasikeitė – nemokamos registracijos, taurės, pernai leido vos ne iš pirmos eilės startuoti [dalyviams su vežimėliais]“, – tęsė maratonų rekordininkė.
„Tačiau „Kauno maratone“ Kęstutis Skučas pernai finišavo pirmas ir jiems tai labai nepatiko“, – pabrėžė I.Voicechovska.
„Mums paaiškino, kad trasa mums – visiškai nepritaikyta“, – portalui 15min patvirtino ir vienas tituluočiausių šalies sportininkų su negalia, paralimpietis Kęstutis Skučas, kuris yra ir Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas.
„Bet ji nepritaikyta buvo ir pernai, ir užpernai. Nežinau, gal šiemet – dar labiau nepritaikyta? – pečiais traukė praėjusių metų „Kauno maratono“ nugalėtojas. – Mūsų grupelė – nedidelė, gal 8 žmonių, bet sulaukėme atsakymo, jog negalėsime startuoti nei pilno, nei pusės maratono. Lyg ir kalbėjo apie 10 km trasą, bet galutinio atsakymo negauname.“
„Tiesiog šiemet nesaugu. Jie nori lįsti po mašinomis, po transportu, po kojomis? Ką reiškia, negali patekti? Jie visada gali, bet yra kažkokios ribos, kuomet pasidaro nebesaugu, – į 15min skambutį atsiliepė „Kauno maratono“ organizatorius Gytis Šumskas. – Šiemet yra gausybė kelio remontų. Bus ir žvyro, išrausti pėsčiųjų takai, gatvės. Bėgikas prabėgs, bet su vežimėliu, kuris lekia ne pėsčiojo greičiu? Jie visą laiką maratoną įveikia greičiau nei bet kuris iš lyderių bent 20 minučių.“
„Aš juos puikiai suprantu. Jie ruošiasi, sportuoja ir nori pasirodyti visuomenei, bet didžiulis klausimas, ar „Kauno maratonas“ yra ta vieta, kur jie galėtų reklamuotis? Visų pirma, tai yra bėgimo renginys, ne vežimėlių. Mes jiems leisdavome dalyvauti, bet jie – lekia priekyje, lenkia ir mūsų policijos ekipažus, tada jau mūsų policijos ekipažai lydi nebe mūsų maratonininkus, o juos su vežimėliais. Jie ir finišuoja pirmieji. Nors dalyvauja be konkurencijos, bet ir visą žiniasklaidos dėmesį, ir visą kitą susirenka kaip maratonininkai“, – sakė G.Šumskas.
„Užsienyje, pavyzdžiui, vežimėlininkus išleidžia anksčiau [starte]. Net ir didžiausiuose maratonuose, tokiuose kaip Niujorko ar kituose, tos sąlygos kažkaip sudaromos ir telpa visi, važiuoja, bėga kartu. O čia... – stebėjosi K.Skučas. – Mūsų nėra daug, kokia 8 žmonių grupelė.“
Labai keistai skamba, kad mes ten kažkam trukdom... Tai, kad aš pirmiau atvažiavau? Kas gilinasi, tas supranta. Aš būčiau ir dar gerokai greičiau atvažiavęs, jei trasa būtų normaliai pritaikyta, net ne čia esmė. Aš visai nelenktyniauju su bėgikais. Aš lenktyniausiu su savo laikais, su pačiu savimi. Tokia ir yra maratono idėja – įveikti save, pirmiausia, o ne kažką parodyti, kad aš su vežimėliu aplenkiu bėgikus. Trumpame nuotolyje visi mane aplenktų, o ilgesniame – aš juos, bet ne čia esmė. Esmė yra varžymasis kartu, buvimas drauge, – tęsė K.Skučas.
– Nei mes ten kažkokio dėmesio siekiame, nei dar kažko, bet taip ir įtariau po praėjusių metų, kad mūsų šiemet nebeįsileis. Pernai, po finišo, turėjau tokią, sakyčiau, keistoką diskusiją su organizatoriumi. Kad aš čia dėmesį nuvilioju ir panašiai... Visokių tų išvedžiojimų buvo. Argumentavo, kad buvo daug nepatenkintų bėgikų, nors nežinau, atrodo, bendraujame su jais ir tokių nusiskundimų negirdime. Esą dėl to, kad pralenkiau, kad trukdžiau bėgikams. Nors aš, kaip tik, saugojausi, laukiau, kada galėčiau juos aplenkti.
Pernai po finišo iš pradžių nebuvo net mano laiko. Vėliau pridėjo valandą, nugrūdo į galą. Klausiau, ar negali tiesiog mums padaryti atskiros grupės? Bet negali... Labai keista.“
Įdomu, kad reklamuodami šių metų „Kauno maratoną“, kuriame istorinio pasiekimo sieks ir Mantas Kalnietis, organizatoriai šiemetinę trasą pristato kaip „lygią ir itin palankią gerinti asmeninius rekordus“.
„Mums aiškina, kad trasa – visiškai nepritaikyta vežimėliams. Bet taip buvo ir praėjusiais metais – buvo ir žvyro, ir pievų, ir akmenų senamiestyje, ir sunkiai pravažiuojamų vietų, bortų. Buvo padaryta ir estakada prieš finišą – ant kurios gali užbėgti, bet su vežimėliu ten niekaip neužvažiuosi“, – priešingai kalba K.Skučas.
„Viso maratono šiemet įveikti jie tikrai negalės, – teigia G.Šumskas. – Yra ir borteliai, ir visa Neries krantinė išgadinta, ir apylanka Nemuno krantinėje, yra ir stačių įkalnių, žvyrkelio. Aš jų labai gražiai atsiprašiau. Klausė, ar gali tada bent 10 km įveikti? Galbūt ir būtų buvę galima, bet susidūrėme su kitu [iššūkiu] – ten būtų priešpriešinis bėgimas, kur dalyviai turi prasilenkti vienas su kitu. Tai atlėks su vežimėliu į priešpriešinį visas uždusęs? Nėra taip, kad jie atvažiuoja tiesiog pasivažinėti rekreaciniais tikslais. Jie atvaro siekti rezultatų ir tai tampa pavojinga. Kaip aš galiu užtikrinti, kad jis – lėkdamas visu greičiu, kiek tik turi jėgų – pamatys priešais jį atbėgantį kitą bėgiką?
Dėl to kol kas susilaikėme [nuo galutinio sprendimo]. Sakiau, kad pažiūrėsime dėl 10 km, bet greičiausiai bus „ne“. Nėra taip, kad mes jų nenorime. Mes norime, jeigu jie sutiktų dalyvauti ir startuoti iš galo. Ir važiuoti iš lėto, dalyvauti, turėti palydą, galinčią juos užstumti saugiai į kalnus, užnešti ant bortelio ar dar kokios kliūties – tada mes leidžiame jiems dalyvauti. Bet – ne, jie nori lėkti iš visų jėgų. Suprantu, nes yra sportininkai, bet nematau, kaip tai saugiai galėtų vykti šių metų trasoje.“
14-asis istorijoje „Kauno maratonas“ šiemet vyks balandžio 26 dieną.
